Dalis šalies verslininkų skundžiasi, kad Lietuvoje nepalanki situacija verslui, nes nuolat besikeičiantys įstatymai trukdo planuoti savo veiklą. Kartais priekaištaujama dėl to, kad kai kurios modernios Vakarų šalių teisės normos vis dar nepasiekia Lietuvos.
Siekdami spręsti šią problemą, naujojo Civilinio kodekso rengėjai numatė daugybę naujovių, apie kurias net ir patys verslininkai dar nėra girdėję. Pavyzdžiui, nauja įgaliojimų rūšis, pavadinta prokūra, kol kas daugumai verslininkų yra absoliuti naujiena. Pasak verslininko Artūro Samsono, smulkiajam verslui kol kas neteko susidurti su šiais įgaliojimais. Verslo darbdavių konfederacijos tarybos pirmininkas Česlovas Kovėra taip pat nėra susidūręs su šiomis naujovėmis.
Tačiau advokatas Gediminas Pranevičius tvirtina, kad atsiradusi nauja įgaliojimų rūšis, vadinama prokūra, įmonių vadovams yra palengvinimas, suteikiantis teisę kitam asmeniui tam tikrose ribose veikti įmonės vardu. Anot advokato, prokūra turi būti rašytinė ir išduota asmens, turinčio teisę ją išduoti. Tai gali padaryti bendrovės generalinis direktorius arba kitas asmuo, numatytas bendrovės įstatuose.
Iki šiol daugumai buvo žinomi notarų tvirtinami įgaliojimai. Tačiau būtina žinoti, kad numatyta keletas apribojimų, ko negali daryti prokūra įgaliotas asmuo, kitaip dar vadinamas prokūristu.
- Yra dalis veiksmų, kurių prokūristas negali atlikti - pavyzdžiui, jis negali skelbti įmonės bankroto, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui, priimti į įmonę dalininkus, perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą, - teigė advokatas.
Naujasis Civilinis kodeksas numato, kad prokūra turi būti įregistruota įstatymuose numatyta tvarka, tačiau iki šiol tokios tvarkos nėra. Visgi verslininkai gali išduoti prokūras ir jos galioja, tik kol kas dar neregistruojamos.
Dainius RADZEVIČIUS
