B. DAČIULIS
Lietuva jau kas rytą jaunėja,
Kur žvelgi - vien tikri demokratai,
Tiktai mūsų tėvai "raudonieji"
Lietuvos ligi šiol nesuprato.
O ir kaip ją galėjo suprasti,
Jei lig šiolei vis butelius renka,
Nors ir daug pasitaiko jų rasti,
Pragyvenimui dar neužtenka.
Bet, manau, mes ilgai nekalbėsim
Apie senąją mūsų "šunaują",
Sugebėsim, tikrai sugebėsim
Mes pakelti Tėvynę iš naujo.
Nors mes patys nei kasėm, nei arėm,
Netgi žirnių nebuvom pasėję,
Ką norėjom, dabar tą ir darom,
Savo kileriais jau išgarsėjom!
Vaikučius mes Paryžiuj mokinam,
Tiktai liepiam tėvų neužmiršti,
Mūsų atžalos šiandien jau žino,
Kaip skaičiuot milijoną ant pirštų.
Mes turtėjam, jaunėjam, gražėjam,
Demokratų palikdami brydę,
O pati Lietuva panašėja
Į Heraklio nemėžtą arklidę!
