Remigijus RAINYS
Abu labu tokiu
Iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sustiprinto režimo skyriaus naktį pabėgo du pacientai: panevėžietis Saulius Grigas (35 m.) ir Telšių rajone, Nevarėnų kaime, gyvenęs Darius Zubavičius (26 m.). Abu po du kartus teisti vyrukai buvo laikomi vienoje palatoje. Saulius į Sustiprinto režimo skyrių pateko šių metų kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismo sprendimu. Vyriškis buvo pripažintas esąs nepakaltinamas byloje, kurioje jam buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu, išžaginimu ir plėšimu. S. Grigas šį kartą nusikalto praėjus tik keturioms paroms po sugrįžimo iš tos pačios psichiatrijos ligoninės, kur buvo gydomas bendrojo stebėjimo sąlygomis. Priverstinis gydymas psichine liga sergančiam Sauliui buvo paskirtas, kai Raseinių apylinkės teismas pripažino jį nepakaltinamu žaginimo byloje. Taigi "pagijęs" žagintojas, vos suspėjęs sugrįžti į Panevėžį, prie parduotuvės "Taupa" įsėdo į 29 metų moters vairuojamą automobilį "Mazda 323" ir paprašė nuvežti į Berčiūnus. Išsigandusi moteris pakluso nepažįstamojo reikalavimams, tačiau pakeliui S. Grigas privertė ją pasukti iš kelio, užmetė ant kaklo virvę ir pradėjo smaugti bei spardyti. Nelaimingajai pavyko ištrūkti ir pabėgti, o užpuolikas tuo pačiu automobiliu paėmė pavėžėti autobuso stotelėje laukusią kitą moterį. Ją nusivežė į mišką ir nepaisydamas maldavimų išžagino.
Devyneriais metais jaunesnis Darius Zubavičius savo palatos kaimyną žiaurumu gerokai pralenkė. Kaip vėliau buvo nustatyta, paranoidine šizofrenija sergantis vyrukas, paveiktas alkoholio, tapdavo itin agresyvus. Anksčiau ne kartą psichiatrijos ligoninėse gydytas vaikinas kelis kartus bandė nusižudyti. Pirmą kartą jis buvo teisiamas už gimtojo kaimo parduotuvės apiplėšimą, tačiau Telšių rajono apylinkės teismas pripažino jį nepakaltinamu ir nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn. Savo "privilegija" Darius pasinaudojo netrukus: namuose susiginčijo su tėvu ir jį pasmaugė.
Sargyba užmiega anksti
Iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sustiprinto režimo skyriaus palatos abu nepakaltinamieji pabėgo apie vidurnaktį, įveikę langą dengiančias suveriamąsias grotas bei perlipę trijų metrų aukščio tvorą. Tebelieka neaišku, ar bėgliai turėjo pagalbininkų, nes atrodo, jog kelis grotų varžtus galima atsukti tik iš lauko, o jau gerokai vėliau D. Zubavičius savo aukai užsiminė, kad jiems talkino medicinos sesuo. Sustiprinto režimo skyriaus apsauga neatitinka tegul ir minimalių saugos reikalavimų. Ant skyrių juosiančios tvoros sumontuotos vaizdo kameros neveikia, kaip ir palatų langų signalizacija. Iš tuščiavidurių vamzdelių suvirintos surūdijusios langų grotos rakinamos pakabinamomis spynomis, teritorija vos vos apšviesta. Šimtą sunkių psichikos ligonių, kurių daugelis - žmogžudžiai, smurtautojai ar žagintojai, saugo tik 37 specialaus pasirengimo neturintys apsaugos darbuotojai. Nedarbo problemų kamuojamame Rokiškyje kalbama, kad galimybę įsidarbinti ligoninės Apsaugos skyriuje lemia ne dalykinės pretendento savybės, o pažintys psichiatrijos ligoninės administracijoje. Sklinda gandai, kad nepakaltinamuosius prižiūri net asmenys, turintys invalidumo grupę. Tačiau ne veltui sakoma: kiek mokama, už tiek ir šokama. Ilgą laiką nebuvo išspręstos ligoninės Sustiprinto režimo skyriaus apsaugos išlaikymo problemos - tik šiemet nuspręsta apsaugos finansavimą skirti iš Sveikatos draudimo fondo lėšų. Metams skirtų 500 000 litų anaiptol nepakanka ligonių apsaugai. Lyg tyčia, tik praėjusią savaitę Utenos apsaugos policijos darbuotojai pradėjo mokyti skyriaus apsaugos vyrus, o ligoninėje imta montuoti kompiuterinę apsaugos sistemą, kuri, geriausiu atveju, pradės veikti po dviejų mėnesių.
Žingsniai naktį
Ištrūkę į laisvę Darius Zubavičius ir Saulius Grigas, kaip buvo susitarę iš anksto, turėjo keliauti į Panevėžį, o paskui bandyti sprukti į užsienį, tačiau skubėdami kuo greičiau dingti iš Rokiškio pasuko ne tuo keliu - nukulniavo Anykščių link. Bėgliai sukdavo iš kelio kiekvieną kartą, kai išgirsdavo artėjantį automobilį, tad maždaug po keturių valandų, kai įveikę 16 ar 17 kilometrų pasiekė Kamajų apylinkes, abu buvo kiaurai peršlapę ir gerokai pavargę. Vyriškiai bandė prisibelsti tai į vieną, tai į kitą pakelės sodybą, tačiau niekur nebuvo įleisti. Pagaliau Čižų kaime jiems pasisekė įsilaužti į pakelės sodybos ūkinio pastato negyvenamą kambarį. Čia veikiausiai ir apsiginklavo plaktuku bei ilgesniu nei metras vamzdžio galu.
Vienintelę sodybos gyventoją Rasą Stočkuvienę apie pusę penkių ryto pažadino beldimas į langą. Nė sekundės nesuabejojusi, kad atvyko Kamajuose gyvenantis sodybos šeimininkas Julius Aleksiejus, mieguista moteris atidarė duris ir nustėro išvydusi vamzdžiu ir plaktuku ginkluotus nepažįstamuosius. Įsiveržę į vidų plėšikai įrėmė persigandusiai moteriškei į kaklą peilį ir pareikalavo pinigų. Jų ilgai ieškoti nereikėjo, nes visos Rasos santaupos - 42 litai - buvo padėtos kambaryje ant stalo. Pinigus pasiėmė Saulius Grigas ir, kol Darius Zubavičius vis dar laikė peilį Rasai prie kaklo, tebesirausė po kambarį. Vyrukai elgėsi labai keistai: pradžioje sukramtė keturias rastas moteriškės cigaretės, o paskui ėmė šlamšti kavos miltelius. Keistą "vakarienę" įsibrovėliai užgėrė ant palangės stovėjusiu šampūnu plaukams. Rasa pasiūlė atėjūnams valgyti ant stalo gulėjusį sūrį, tuomet užpuolikai jį surijo be duonos, kaip ir prieškambaryje surastą dešrą. Abu nė kiek nesivaržydami klojo išsigandusiai moteriai savo gyvenimo smulkmenas ir gyrėsi įvykdytais nusikaltimais, o kai ši paklausė, kodėl jai tai pasakojama, atrėžė, kad vis vien Rasa negalėsianti jų išduoti, nes neliksianti gyva. S. Grigas atsigulė į moters patalą ir išsitraukęs savo lytinį organą pradėjo masturbuotis. Kai vyriškis pradėjo dejuoti iš pasitenkinimo, R. Stočkuvienė nevalingai prunkštelėjo, bet tuoj pat nutilo, nes D. Zubavičius pagrasino jai brūkštelėti peiliu per kaklą. Vyrukas vis kartojo, kad jau yra nužudęs žmogų, ir dar viena žmogžudystė nieko nebereiškianti. Įsibrovėliai kiek susiginčijo, ką reikės daryti su lavonu, nes Saulius Dariaus pasiūlymą nužudytą moteriškę palikti name ir užrakinti duris, atmetė - neva kas nors vis tiek turės atsarginį raktą ir jie įklius policijai. Saulius Grigas iš Rasos atimtu mobiliuoju telefonu paskambino į Panevėžį motinai ir pareikalavo, kad ši sudegintų jo dokumentus. Kiek apšilę ir užkandę plėšikai ėmė reikalauti degtinės, bet namuose jos nebuvo. Tuomet Rasai buvo liepta eiti pas "bobutę". Pas Kamajuose gyvenančią pažįstamą, kur tikėtasi gauti butelį valstybinės, išsiruošė dviese: Rasa ir jai į kaklą peilį įrėmęs Darius. Keliems atsitiktiniams pašaliečiams, iš tolo mačiusiems šią keistą porą, pasirodė, kad keliu eina naktinėjanti įsimylėjėlių porelė, nors vyrukas savo damą buvo "apkabinęs" kažkaip keistokai. Prie kamajietės namų Darius vėl pagrasino, jog papjaus Rasą už kiekvieną ne taip ištartą žodį, ir davęs dalį iš jos pačios pagrobtų pinigų, liepė belsti bei prašyti degtinės, o pats pritūpė už krūmo. Nors ir kaip Rasa merkė vieną ir kitą akį duris atidariusiai senyvai moteriškei, tačiau ši R. Stočkuvienės grimasų nesuprato ir padavusi degtinės butelį užtrenkė duris.
Įsibrovėliai išgėrė tik po kelias taureles karčiosios, o likusius svaigalus, tris namuose surastus peilius, kirvį, bei mobilųjį telefoną ketino pasiimti. Rasa pati pasiūlė niekdariams pasiimti ir telefono pakroviklį, tikėdamasi, kad šie pagaliau išsinešdins. Saulius persirengė R. Stočkuvienės sportinėmis kelnėmis bei nertiniu ir apsiavė moteriškės kedus. Plėšikus išgąsdino rytą į sodybą atvažiavęs jos šeimininkas Julius Aleksiejus ir jie iššokę pro langą leidosi bėgti. Apie užpuolimą buvo pranešta Rokiškio policijos komisariato pareigūnams, kurie jau ieškojo bėglių iš psichiatrijos ligoninės. Į paiešką įsitraukė daugiau nei 30 policijos pareigūnų ir psichiatrijos ligoninės apsaugos darbuotojai.
Gaudynės
Pasiskirstę zonomis paieškos dalyviai automobiliais išvyko į pradines pozicijas ir neilgai trukus ligoninės apsaugos ekipažui pasisekė - prie Kamajų miestelio jie išvydo pravažiuojančius automobilius stabdantį Darių Zubavičių. Jį, nepaisant pasipriešinimo, pavyko sulaikyti. Tolėliau buvęs Saulius Grigas sugebėjo pabėgti ir pasislėpti klaidžiuose Duokiškio miškuose. Paieškose ketino dalyvauti ir vieno Rokiškio medžiotojų būrelio nariai su šunimis, tačiau sužinoję, kad pabėgęs psichikos ligonis ginkluotas, vyrai nesiryžo rizikuoti. Vis dėlto, Rokiškio policijos vadovo Stasio Meliūno teigimu, medžiotojų konsultacijos apie miško tankmes ir galimas slaptavietes buvo labai naudingos. Bėglio surasti iki sutemų nepavyko, tad ir pareigūnai ėmė vykdyti kitą plano dalį. Policininkai apie galimą pavojų informavo pamiškėje išsidėsčiusių sodybų gyventojus ir paprašė pranešti, jei įtartinas asmuo pasirodys jų apylinkėse. Visą naktį apie mišką automobiliais be policijos skiriamųjų ženklų važinėjo du ekipažai, kuriuos sudarė po du neuniformuotus policininkus ir ligoninės apsaugos darbuotoją. Dar dviejų patrulinių mašinų ekipažai įsikūrė ant Anykščių rajono ribos ir prie įvažiavimo į Rokiškį. Policininkai stabdė ir tikrino visus į rajoną įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius, o jų vairuotojus įspėdavo, kad nestotų, jei stabdys įtartinas žmogus. Per naktį komisariate buvo gauti penki telefoniniai pranešimai apie įvairiose rajono vietose pasirodžiusius įtartinus piliečius, tačiau patikrinus paaiškėdavo, kad aliarmas klaidingas.
Bėglį iš miško išvijo alkis
Rytą išalkęs ir sušalęs S. Grigas pasirodė Kalvių gyvenvietėje prie parduotuvės, tačiau net ir turėdamas pakankamai pinigų į vidų užeiti ir nusipirkti maisto nesiryžo. Bėglį sutrikdė įdėmūs parduotuvėje buvusių žmonių žvilgsniai ir jis vėl pasuko miško link. Kalviškiai suskubo paskambinti į policiją ir jau po trijų minučių netoliese budėjęs trijų pareigūnų ekipažas apsupo Saulių. Šis įsirėmė peilį į krūtinę ir pagrasino, jog nusižudys, jei policininkai žengs nors žingsnį. Kalbinamas pasiduoti S. Grigas netikėtai atkišo peilį ir ėmė artintis prie vieno pareigūno. Policininkas iššovė tris įspėjamuosius šūvius į orą, bet tai Sauliaus nesulaikė. Kai jis jau ketino smeigti, pareigūnas iššovė jam į koją. Krisdamas S. Grigas dar suspėjo sviesti peilį į policininką, tačiau nepataikė. Buvo iškviesta greitoji pagalba, o kol ji atvyko, pareigūnai patys aptvarstė į šlaunį sužeistą S. Grigą. Rokiškio medikai smarkiai nukraujavusį vyriškį perdavė Panevėžio eskulapų globon. Pastarųjų teigimu, Sauliaus Grigo gyvybei pavojus negresia.
Vietoj epilogo
Sėkmingas bėglių sulaikymas anaiptol nenuramino Rokiškio rajono gyventojų, ypač gyvenančių arčiau psichiatrijos ligoninės. Nepakaltinamųjų auka tapusi Rasa Stočkuvienė plonomis lentelėmis užkalė trobos langus, nors pati prisipažino, kad tai - tik apsisaugojimo iliuzija, raminančiai veikianti sudirgusią psichiką. Kažką panašaus į viena vinimi ant lango prikaltą lentelę kol kas primena ir valstybės pastangos apsaugoti savo piliečius nuo mažiausiai šimto nepakaltinamų bei neprognozuojamų nusikaltėlių. Jei kardinaliai nebus pakeista Specialaus režimo skyriaus apsaugos sistema ir jos finansavimas, tai kitas ligonių poros pabėgimo ir galbūt gerokai kraupesnių jo pasekmių teks laukti neilgai.
