Prievartautojus nuo naujų nusikaltimų apsaugos... masturbacijos kursai
Kaip JAV visuomenė turėtų elgtis su šimtais tūkstančių seksualinių nusikaltėlių kalėjimuose ir už jų sienų? Vermonto valstija, atrodo, rado atsakymą į šį klausimą. Priešingai negu kitose valstijose, kuriose pirmenybė teikiama cheminiam kastravimui, čia įgyvendinama trejų metų terapijos programa, padedanti nuteistiesiems "atrasti"... masturbaciją, praneša Reuters-ELTA.
36 Sant Albano kalėjimo kaliniai dalyvauja dešimties valandų per savaitę programoje, kurioje, be kita ko, mokosi pajausti aukos skausmą, išvystyti "suaugusiųjų seksualines fantazijas", kurios atitiktų programos dalyvių amžių, būtų paremtos fantazijos partnerio sutikimu, pagarba jam bei teiktų abipusį pasitenkinimą, o vėliau privačioje aplinkoje pagal fantazijas masturbuotis.
Kaip aiškino gydytojas Garis Alenas, prievartautojai ir vaikų tvirkintojai po orgazmo toliau save stimuliuoja dar apie pusvalandį, šįkart prisimindami savo iškrypėliškas fantazijas. Jiems liepiama daug kartų prisiminti atskirus epizodus, įsisąmoninti savo ir aukos amžių, suprasti, jog naudoja prievartą, ir taip pamažu sukurti pasibodėjimą iškrypusiomis fantazijomis, kad jos prarastų savo viliojantį poveikį.
Tokie seansai kartojami mažiausiai 20 kartų.
Vermonto įkalinimo įstaigų departamento vadovas Ričardas Terneris sakė, kad nuo 1983 metų įgyvendinama programa pasiteisino. Sprendžiant pagal statistiką, tik 6 procentai programos dalyvių įvykdė tokius pačius seksualinius nusikaltimus per septynerius metus, kai buvo paleisti iš kalėjimo. Tarp programoje nedalyvavusiųjų tokie nusikaltėliai sudaro 30 procentų.
Seksualiniai nusikaltėliai yra rimta problema JAV. Anot Teisingumo departamento statistikos, praėjusio dešimtmečio viduryje čia buvo apie 234 000 asmenų, nuteistų už prievartavimus ar seksualinius užpuolimus. Tuo metu 88 000 nusikaltėlių atliko bausmes kalėjimuose už smurtinius seksualinius nusikaltimus.
Kurios valstijos bando kopijuoti Vermonto modelį. Mažiausiai devynios valstijos yra priėmusios įstatymus dėl cheminės kastracijos, kai nusikaltėliams, prieš paleidžiant juos į laisvę, įleidžiama hormono, sumažinančio testosterono kiekį. Tačiau šis modelis nėra tobulas, nes nutraukus injekcijas buvęs nusikaltėlis gali "atkristi". Kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Teksase, Floridoje ir Kalifornijoje, yra įteisinta ir chirurginė kastracija.
Tuo tarpu Vermonto programos autoriai sako, kad įlįsti į aukos kailį yra vienas svarbiausių jos elementų. Nusikaltėliams stengiamasi sukelti empatiją rodant filmus, skaitant aukų parodymus, kviečiant jas papasakoti apie savo išgyvenimus. Kaliniams liepiama įsivaizduoti, jog atlieka naują nusikaltimą, tačiau pačiame įkarštyje jie sustabdomi ir duodama pauostyti amoniako lytiniam susijaudinimui numalšinti. Taip pat kaliniai turi įsivaizduoti, jog užklumpami nusikaltimo metu.
Gydytojai naudoja specialų prietaisą erekcijai matuoti. Kaliniams rodomos nuotraukos, o kompiuteris fiksuoja lytinio organo standėjimą. Taip išsiaiškinamos natūralaus ir iškrypėliško susijaudinimo priežastys.
Paleisti iš kalėjimo buvę nusikaltėliai dar dvejus trejus metus lanko terapijos grupių užsiėmimus. Vermonte tikimasi, kad baigę visą gydymo kursą jie išmoks išvengti rūpesčių dėl įstatymų.
