Jonutis VYTUTIS
Seimas labai gudrus. Nepasitaręs su tauta, o tik vykdydamas amerikiečiams užpakalį norinčių laižyti ministerių ir jų vadų valią, nusprendė į Persijos įlanką pasiųsti lietuvių karius ir medikus. Aišku, kad kariauti JAV ir sąjungininkų pusėje, nes kad ir kiek irakiečiai šaudytų iš medžioklinių šautuvų, jie vis tiek pralaimės. Taip lietuviai atsidurs tarp okupantų. Bet tai dar pusė bėdos - kaip sakė kariuomenės ir medikų vadai, jie turės ir naudos, nes turės progos teorines žinias pritaikyti praktikoje. Bet "Kranklio" korespondentai atskleidė dar vieną Seimo aferą. Patyliukais, niekam nežinant, Seimo nariai nusprendė į Lietuvą įsileisti pabėgėlius iš Irako. Pirmieji irakiečiai jau apgyvendinti Ibėnuose netoli Kauno. Kadangi amerikonai jau nebeturi pinigų net karui, tai ir pabėgėliams išlaikyti neduos nė cento savo nuvertėjusio dolerio, todėl žadama skelbti visaliaudinę rinkliavą.
"Kranklio" korespondentai apsilankė Ibėnuose. Šimtai pabėgėlių vaikšto kaimo gatvėse, tačiau pasikalbėti nė su vienu nepavyko. "Allach achper, allach achper", - tik kartojo sutikti vyrai. O moterys, kaip joms ir priklauso, dirbo ir su kitatikiais apskritai į kalbas nesileido. Moterys kaipmat prisitaiko ir išgyvena bet kokiomis sąlygomis. Štai Ibėnų pamiškėje užsikūrusios laužą dvi musulmonės kepė duoną. Jas mūsų fotokorespondentas nufotografavo iš toliau paslėpta kamera, nes priėjus arčiau svetimam vyrui moterys, panašiai kaip kengūros, tuoj paslepia savo galvas. Panašiai kaip toji, kuri nufotografuota nešanti vandenį. Tik iš kojų gali suprasti, į kurią pusę ji eina. Prie bažnyčios sutikti čiabuviai, Ibėnų sentikiai, pasipiktinę tokiu Seimo sprendimu vos nesumušė mūsų korespondentų, nes palaikė juos valdžios vyrais. Vienas barzdyla su balabaika ilgai vaikėsi mūsų vairuotoją, nes šis jaunas vyras nemoka rusiškai, tad vietiniai, girdėdami jo žemaitišką šnektą, pagalvojo, kad jis irakietis. Aprimo tik sužinojęs, kad Žemaitija yra Lietuvos dalis.
- Kur tai matyta, - rėkė ibėniečiai, - niekas mūsų neklausė, privežė čia tų kitataučių, pažiūrėkit, ką jie padarė su mūsų kaimu. Šiukšlynai, skudurynai, iš mūsų cerkvės ruošiasi padaryti mečetę. Negana to, dar atsivežė kažkokių gyvulių. Panašūs į nutrijas, bet elgiasi kaip šunys. Tikriausiai tai ir yra irakietiški šunys, nes klauso tik jų komandų ir puola mus. Tokie baisūs tie padarai - jau sugraužė visus Ibėnų šunis ir bijom, kad nepradėtų pjauti žmonių.
Jau sukome iš Ibėmų redakcijos link, kai gatvėje tarp irakiečių šmėstelėjo matytas veidas. Popžvaigždė Alanas Chošnau.
- Jokių interviu, jokių interviu, - pamatęs korespondentus suko nosį į šoną dainininkas. - Aš čia inkognito. Ir visa mano veikla įslaptinta. Parašydami, kad mane čia matėte, jūs išduosite valstybinę paslaptį.
Vėliau dainininkas mums - tik, aišku, ne spaudai - papasakojo, kad į Amaną jis vyko su slapta misija. Sudėtingu maršrutu iš Jordanijos per Beirutą ir Amsterdamą į Lietuvą popžvaigždė atlydėjo savo tėvynainius. Sunkiausia buvo Amsterdame. Reikėjo elgtis taip, kad olandai galvotų, jog tai turistų lietuvių grupė grįžta iš kelionės. Pavyko. Tik prisiėjo pameluoti, kad tai musulmonų tikybą priėmę lietuviai, nes atėjus laikui irakiečiai puolė melstis Alachui. Sužinojome, kad dainininkas ruošiasi dar sykį pakartoti savo žygį tuo pačiu maršrutu, tad pabėgėlių Lietuvoje dar padaugės.
