Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pašyšiuose (Šilutės raj.) atsitiko netikėtas dalykas - vienu metu mirė net trys šio kaimo gyventojai. Vasario 16-osios rytą pievoje buvo rastas 33 metų Nerijaus Urbono lavonas. Kitą dieną vienas kaimo gyventojas pakelės griovyje netikėtai aptiko mirusią Eleną Švedienę (61 m.). Dar po pusės paros savo namuose taip ir neatgavęs sąmonės su šiuo pasauliu atsisveikino Jonas Lisauskas (52 m.). Pirminiais duomenimis, visi šie asmenys prieš mirtį girtavo ir galbūt vienoje vietoje. Šį įvykį tiriantis Šilutės rajono apylinkės prokuroras Robertas Kasnauskas patikino, jog neoficialiais pirminiais medicinos ekspertų duomenimis, du iš mirusiųjų sušalo, o trečiąjį pakirto kepenų cirozė. Tačiau tikslios mirčių priežastys bus aiškios tiktai atlikus visus tyrimus. Jei paaiškės, kad šie žmonės mirė apsinuodiję alkoholiu, bus iškelta baudžiamoji byla ir ieškoma kaltininkų.
Išėjo peiliukų...
Jono Lisausko dukra Birutė Zimkuvienė pripažino, jog tėvo sveikata ėmė pastebimai blogėti maždaug prieš dešimt metų. Anksčiau užėmęs solidžias pareigas - buvęs "Pašyšių" tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotoju, o vėliau vadovavęs žemės ūkio bendrovei, netekęs darbo vyriškis vis dažniau į rankas paimdavo stikliuką. Namiškiai rimtai susirūpino ir dėjo visas pastangas, kad vyras atsikratytų šio žalingo įpročio, tačiau šeimos galva nenorėjo pripažinti, jog piktnaudžiauja alkoholiu. Tame pačiame kaime gyvena ir J. Lisausko sesuo Albina Žemaitienė. Ši aštuonis vaikus pagimdžiusi motina pirmenybę teikė alkoholiui, todėl nenuostabu, jog penki jos vaikai auga svetimose šeimose: vienas sūnus mokosi internate, na o du patys mažiausieji - šešerių metukų Linas ir metukų dar neturinti Eglutė - gyvena skurdžiuose savo tėvų namuose. Nors ir ne dažnai, Jonas užklysdavo pas seserį Albiną, su kuria jo šeima giminiuotis vengė ir santykių nepalaikė. Birutės teigimu, vasario 15-osios pavakare, tėvas išsiruošė į parduotuvę nusipirkti skutimosi peiliukų. Deja, kaip išėjo, taip tą vakarą ir nepasirodė. Artimieji nujautė, jog jis nukeliavo pas seserį Albiną ir ten girtavo.
Mirti pargabeno į namus
Sekmadienį namuose buvo tik Birutė su sūnumi Luku. Jauna moteris nemaloniai nustebo pamačiusi, jog A. Žemaitienės sesers vyras Rimas Kruopaitis su kažkokiu vaikinu karučiais atvežė ir lyg kokį nereikalingą daiktą prie durų išvertė jos tėvą. Pastarasis buvo labai girtas, netekęs sąmonės. Padedant kaimynų berniukui Tomui, Birutė tiesiog vilkte įvilko tėvą vidun, paguldė lovon. Vieną akimirką jis lyg ir atgavo sąmonę, tačiau buvo visiškai bejėgis, suglebęs, akyse - bereikšmis žvilgsnis. Tėvui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi stipriai išgėrusį vyrą bei tėvą moterys buvo mačiusios ne kartą, ir šįkart nusprendė, jog jis išsimiegos, išsiblaivys ir viskas bus gerai. Vis dėlto kamuojama blogos nuojautos Danutė Lisauskienė pabudo apie antrą valandą nakties ir nuėjo pasižiūrėti, kaip jaučiasi vyras, tačiau jis jau buvo miręs... Tėvo netektį skaudžiai išgyvenanti Birutė Zimkuvienė niekaip negalėjo suvokti, kodėl, žinodama, kad jis sunkiai serga (J. Lisauskui buvo diagnozuota kepenų cirozė), sesuo Albina leido jam girtauti. Moteris vėliau sužinojo ir apie kitų dviejų pašyšiškių mirtį. Birutė tvirtino girdėjusi, jog visi jie gėrė pas Žemaičius...
Bandė nesėkmingai nusišlapinti?
Vida Anusienė, antrosios mįslingai mirusios Elenos Švedienės dukra, šiek tiek painiojosi, vis negalėjo tiksliai prisiminti, kada paskutinįkart matė motiną gyvą. Iš pradžių ji sakė, jog mama kartu su tėvu Petru Švedu iš namų išėjo šeštadienio, t. y. vasario 16-osios, pavakare. Vėliau tėvas namo grįžo vienas ir tik atsibudęs sekmadienio rytą ėmė klausinėti, ar dar neparėjo motina. Paskui Vida dvejodama prisiminė, jog šeštadienį pas juos atėjo Albina Žemaitienė ir išsivedė tėvus. Daugiau gyvos motinos ji nematė. Kitą dieną, šiek tiek po vidurdienio, Elenos Švedienės kūną pakelės griovyje rado pro šalį važiavęs Arūnas Juščius. Moteris gulėjo kniūbsčia, atsmauktomis kelnėmis. Vida Anusienė spėja, jog mama tikriausiai norėjusi nusišlapinti, įkritusi į griovį ir prigėrusi. Ji buvo neblaivi... Moteris dėl motinos mirties nieko nekaltino ir mano, jog tai - tiesiog nelaimingas atsitikimas.
Paskui motiną nukeliavo sugyventinis
Besiaiškinant E. Švedienės mirties aplinkybes, į apleistą trijų kambarių butą grįžo Rita Švedaitė. Ji - ne tik mirusios moters dukra, bet ir buvusi trečiosios aukos, Nerijaus Urbono, sugyventinė. Dvidešimtmetė neslėpė, jog su Nerijumi gyveno lygiai penkerius metus ir tik prieš pat Naujuosius metus nutraukė santykius. Prieš kelerius metus pasikorė sugyventinio motina, dar po kiek laiko - brolis Ričardas. Pastarasis kurį laiką buvo įkalintas Belgijos kalėjime. Už kokį nusikaltimą užsienyje atliko bausmę - niekas nežinojo. Ritos teigimu, vos Ričardas grįžo namo, čia pradėjo lankytis įtartinos kompanijos. Vaikinai atvirai gaminosi ir leisdavosi narkotikus. Pamažu į narkotikus įjunko ir Nerijus. Nors Rita savo draugą visaip bandė ištraukti iš šios klampynės, nelabai sekėsi. Sugyventinis būdavo ramus tiktai blaivus - išgėręs visiškai pasikeisdavo, tapdavo agresyvus, ne kartą bandė persirėžti venas. Jis buvo pakėlęs ranką prieš savo motiną, o prieš pat Naujuosius metus smogė kumščiu į veidą ir savo sugyventinei. Mergina neišlaikė, susirinko savo daiktus ir grįžo į tėvų, pas kuriuos gyveno ir jos sesuo Vida bei pastarosios sugyventinis, butą. N. Urbonas ne kartą bandė susitaikyti, prašė grįžti, tačiau Rita klausė sesers patarimo ir smarkuoliui neatleido. Vasario 16-osios rytą N. Urbonas buvo rastas pievoje negyvas. Jis gulėjo sustingęs, veidu į šlapią žemę, suspaustais kumščiais. Tiek Rita, tiek kiti jos artimieji neabejojo, jog prieš mirtį Nerijus buvo stipriai išgėręs, tačiau niekas iš jų negalėjo pasakyti, kur vyrukui buvo suruoštas paskutinis jo gyvenime vaišių stalas
A. Žemaitienė vaišių stalo neruošė
Albinos Žemaitienės ir jos vyro Algimanto valdos - iš kitų kaimo mūrinukų ryškiai išsiskiriantis medinis apleistas namas, lyg vaiduoklis stūksantis bestogis ūkinis pastatas. Šaltoje, nekūrentoje troboje šešiametis Linutis supo vežimėlyje verkiančią sesutę. Purve paskendusioje virtuvėje jautėsi degėsių kvapas, tačiau berniukas paaiškino neseniai elektrine virykle šildęs mažajai Eglutei pienuką. Netrukus į namus parskubėjo abu tėvai - Albina bei Algirdas Žemaičiai. Skardžiabalsė namų šeimininkė tuoj pat ėmė aiškinti, jog žmonės be reikalo paleido gandus, kad visi trys mirę Pašyšių kaimo gyventojai prieš tai girtavo jos namuose. Esą nesivaišinę pas ją nei E. Švedienė, nei N. Urbonas, tiktai vasario 15-osios pavakare, išgirdusi kažką brazdant apie duris lauke, suklupusį ant laiptų ji rado savo brolį Joną Lisauską. Įvestas vidun jis esą pasakęs, jog buvęs pas Joną Agintą. A. Žemaitienės nuomone, brolį tikriausiai čionai kažkas atvedęs ir palikęs... Moteris toliau porino, jog brolis skundęsis labai bloga sveikata... Į klausimą, kodėl nieko nepranešė jo namiškiams arba neiškvietė greitosios, moteris beveik rėkte išrėkė, jog manė, kad Jonui blogumas praeis. Deja, brolio savijauta nė kiek negerėjo, todėl, sulaukusi sekmadienio vakaro Albina paprašė sesers vyro, kad nugabentų Joną namo. Kadangi nebuvo "mašinėlės", jį užkėlė ant karučių... A. Žemaitienė kategoriškai tvirtino, jog brolis jos namuose negėrė nė lašo - čia esą jokių išgertuvių nebuvę. Nerijus Urbonas į jos namus net nebuvo užėjęs, o Elena Švedienė šeštadienį atkeliavusi kartu su vyru - atnešusi parduoti 3 litrus aliejaus. Gavę dešimt litų, Švedai išėję. Klausantis skardžiabalsės apleistų namų šeimininkės, kurią vis bandydavo pertraukti vyras, taip ir liko neaišku, kodėl Jonas Lisauskas, porą parų praleidęs jos namuose ir, pastarosios teigimu, burnon neėmęs nė lašo alkoholio, sekmadienio vakarą buvo nugabentas namiškiams visiškai girtas...
Nors Pašyšių kaimo gyventojai kol kas tik spėlioja, kaip atsitiko, kad trys žmonės vienu metu iškeliavo Anapilin, jiems puikiai žinomas vienas dalykas - A. Žemaitienės ir jos vyro namų durys visuomet atvertos alkoholio gerbėjams.
