Sulaukęs 94 metų amžiaus, sekmadienį (09.28) savo namuose Niujorke mirė vienas įtakingiausių penktojo ir šeštojo dešimtmečio JAV kino ir teatro režisierių Elia Kazanas, pelnęs tris "Oskarus" ir pavertęs Marloną Brando ir Jamesą Deaną pasaulinio garso žvaigždėmis.
Elia Kazanas, Brodvėjuje pastatęs Tennessee Williamso ir Arthuro Millerio kūrinius, įėjo į teatro istoriją ir uždėjo savo atspaudą Holivudui. Niujorke įkūręs ir vėliau vadovavęs garsiajai "Actors Studio", jis daug prisidėjo prie naujo vaidybos stiliaus susiformavimo, o tarp jų remtų ir skatintų aktorių buvo tokie plačiai žinomi atlikėjai kaip Warrenas Beatty, Rodas Steigeris ir Lee Remick.
Geriausių Holivudo filmų lobynui priskiriamas jo "Džentelmeniškas susitarimas" ("Gentlemen's Agreement") su Gregory Pecku pagrindiniame vaidmenyje, už kurį režisierius 1947 metais gavo savo pirmąjį "Oskarą". Antrą prestižinį JAV kino meno akademijos apdovanojimą už geriausią režisūrą E. Kazanas pelnė 1954 metais už filmą "Uoste" ("On the Waterfront"). Šioje dramoje apie profsąjungas, nufilmuotoje originaliuose Niu Džersio uosto dokuose, vaidinęs Marlonas Brando gavo "Oskarą" kaip geriausias vyriško vaidmens atlikėjas.
Daugelis JAV kritikų laiko E. Kazaną geriausiu visų laikų Amerikos kino ir teatro režisieriumi. Legenda jau tapo jo sceniniai "Komivojažieriaus mirties" ir "Katės ant įkaitusio skardinio stogo" pastatymai, o "Geismų tramvajaus" filmo versija 1951 metais išgarsino maištaujantį jaunuolį suvaidinusį M. Brando.
Nepaisant visos sėkmės ir pripažinimo, 1909 metais Konstantinopolyje graiko prekeivio kilimais šeimoje gimęs Elia Kazanas, kurio tikroji pavardė - Kazandzoglus, niekada nepritapo Niujorke ir tai atsispindėjo jo filmuose. 1999 metais, jam atsiimant "Oskarą" už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus, daugelis garsenybių salėje liko sėdėti ir neplojo, protestuodamos prieš tai, kad jis 1952 metais McCarthy komisijai, nagrinėjusiai antiamerikietišką veiklą, atskleidė buvusių komunistų partijos, į kurią jis įstojo 1934 metais, narių pavardes. Net praėjus keliems dešimtmečiams po šio prieštaringai įvertinto poelgio E. Kazanas atsisakydavo jį pasmerkti.
dpa-“Reuters”-ELTA
