"Gyvulizmas", arba už keturkojes "mises" verkia jų šeimininkai
Daiva NORKIENĖ
Įvairiausių talonų, kortelių, deficito ir socialistinio planavimo laikais "statistinis vidutinis" pilietis kreivai nužvelgdavo kiekvieną šunį turintį "išsišokėlį". Pirma, jiems, tiems padarams, reikia ėsti, o kiekvienas papildomas snukis ryškiai sumažina žmonėms "suplanuotas" duonos ir dešros atsargas parduotuvėje. Antra, jeigu tas gyvulys auginamas namuose, jį reikia trinkti, o mokesčius už vandenį anuomet skaičiuodavo pagal šeimos narių (ne šunų ir kalių) skaičių. Taigi ir vėl - grynų gryniausia apgaulė.
Šiandien "tų gyvulių" šeimininkai reabilituoti: mat butuose atsirado skaitikliai, o parduotuvių lentynose - įvairiausi "pedigriai", "hapidogai", "rojalkaninai"... Ir vis dėlto, "statistiniam vidutiniui" (taip sakant, be nuokrypių) piliečiui dar ne laikas nusiraminti. Tie šunų savininkai dabar, visuotinio skurdo ir ekonomikos nuosmūkio laikais, slapta renkasi į nepadoriai brangius renginius - parodas, kur... renka "misius" ir "mises", papirkinėja teisėjus; už vieną vienintelę savo kalės "meilės naktį" pakloja tiek, kiek pasileidusiam vilniečiui kainuotų dešimt prostitučių...
Reportažas iš parodos
Gruodžio pradžioje Vilniuje įvyko šunų paroda. Tokie renginiai vyksta taip: ateina žmogus su savo keturkoju ir visa palikymo komanda į parodą dešimtą valandą ryto. Jeigu jo šuniui skirta ekspertizė - popiet, tada didžiulis rūpestis, kaip tą padarą šitiek laiko išlaikyti švarų, gražų ir tvarkingą. Jeigu keturkojis apdovanotas žemę siekiančiu kailiu, ir to kailio turi keliskart daugiau negu ponia iš vitaminizuotų šampūnų ar plaukų lako reklamos, problema rimta. Pirma, keturkojį reguliariai vedžiosite į lauką "didelio ir mažo reikalo". Vėjas ir dargana apgadins "šukuoseną". Tada klaupsitės ant kelių prieš savo augintinį ir iki pamėlynavimo purensite ir kelsite lietučio priplaktus gaurus. Gali prireikti feno, specialių šukų, kailio priežiūros putų ir specialių standiklių. Jeigu jūsų gyvis šiek tiek nervingas ir matydamas aplink šmirinėjančius šimtus giminaičių be perstojo lekuos, jo apseilėtą barzdą prisieis nuolatos valyti nosinaitėmis, džiovinti fenu, pudruoti specialiu talku ir kas pusvalandį šukuoti! Šeimininkui lengviau su trumpo plauko šuniu - nereikia šukuosenų. Tačiau toks plikšius, belaukdamas savo eilės ekspertizės ringe, pradeda šalti, drebėti, ir jeigu ne spacialus apsiaustas, po tokio renginio tiesus kelias - pas veterinarą.
Parodoje sutikome pasiturinčių vilniečių šeimą su keri blu veislės terjere, vardu Dublin Dik. Gražutės Dublin Dik tėvelis - oficialiai pripažintas gražiausiu pasaulio šuniu, pati "madam" už keturženklę sumą įsigyta užsienyje. Šeimininkų pasiteiravome, ko reikia, kad barzdotoji Dublin Dik pasirodytų taip pat gerai, kaip ir jos keturkojis "gimdytojas"? Kad tinkamai prižiūrėti augančio šuns kailį, jis kerpamas keturis kartus per metus. Viena tokia procedūra kainuoja apie 50 litų. Prieš pat pasirodymą ringe, su Dublin Dik dirbo specialiai pasamdyta "šukuosenų meistrė", kuri net atsiklaupusi ant žemės tvarkė ir gražino čempionų palikuonės kailiuką.
Sutikome ir iš Latvijos atvažiavusią greihaundę Rašel, kuri gruodžio pradžios šaltuką ir parodos šurmulį ištvėrė tik nuolat vaišinama dirbtiniais kauliukais (vienas kainuoja apie 10 litų) ir aprengta specialiais šeimininkės pasiūtu apsiaustu. Jeigu tokį apsiaustą pirktumėte čia pat vykstančioje mugėje, tai už jį paklotumėte nuo 50 litų (patiems mažiausiems šunims) iki kelių šimtų.
Parodinis pavadėlis su ankakliu kainuoja nuo 30 litų, ilgaplaukio šuns paruošimui reikia specialaus šampūno, kalio kondicionieriaus, lako, talko, o kiekvienas iš šių buteliukų kainuoja nuo 25 litų. Registracija į parodą atsieina 80 - 100 litų. Taigi kad šunų teisėjui - ekspertui savo numylėtinį pateiktumėte visu gražumu, neabejotinai išleisite kelis šimtus lietuviškų pinigų.
"Pakišos"
Jeigų jūsų keturkojis anatomiškai nėra idealus arba balansuoja ties "misių misiaus" titulo riba (taps ar netaps), tai geriausias būdas garantuotai viską išspręsti - papirkti ekspertą. Nors Lietuvos kinologų draugija tai ir atkakliai neigia (šunų grožio ekspertai esą nepaperkami), "Kranklio" žurnalistei pavyko sužinoti porą konkrečių atvejų. Viena moteris, iš anksto sužinojusi, kad būsimoje parodoje teisėjaus maskvietė teisėja, nulėkė į Maskvą susipažinti ir... išsiaiškinti, ko gerbiamai teisėjai labiausiai trūksta. Netrukus iš Lietuvos į Rusijos sostinę iškeliavo "kuklus siuntinukas" - gerų baldų komplektas. O parodos metu turtingosios ponios keturkojis tapo pirmuoju.
Kai kurios damos, išvydusios, kad jų ringe dirba teisėjas vyras, įsigudrina apsivilkti nugarą ir dalį priekio apnuoginančia baline suknele! Nors tokia apranga, aplinkinių manymu, ir ne laiku, ir ne vietoje, gudrybės dažniausiai suveikia - šuo laimi, o jo šeimininkė pakviečiama maloniai vakarienei po parodos.
Beje, labai daugelis šunų parodas įsivaizduoja tarsi kokį cirko pasirodymą. Nieko panašaus! Ekspertizių ringai - tai gražuolių rinkimai. Ekspertai žiūri ne tik, kaip šuo sudėtas, ar atitinka standarte nurodytą veislės idealą, bet ir kaip vaikšto, bėga, ar sugeba tinkamai, pasitempęs pasirodyti.
Kas iš to, kad jūsų keturkojis tapo "mise" ar "misiumi"? Na, jeigu netaps, tai didžiules išlaidas ir viltis dėję šeimininkai apsiverks šalia ringo, o koks sadistas savo "netikusiam" šuniui dar ir kaulus aplaužys (tai toks dažnas reiškinys, kad netgi teko įvesti žiaurų elgesį su gyvūnu draudžiančias parodų taisykles). O jeigu šuo laimėjo? Pirma, tai labai glosto snobišką grynakraujų šunų savininkų savimeilę. Antra, patino šeimininkui tai suteikia daugiau šansų uždirbti iš... šuniško sekso. Gerą patiną reguliariai lanko kalytės, kurių šeimininkai už vienintelę grožio čempiono suteiktą "paslaugą" pakloja šimtus ir tūkstančius dolerių.
