Politologai Mauzeris su Surskiu pasveikinę Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų svarsto, koks turėjo Linkevičių kankinti netikrumo jausmas, kad šis įstojo į socdemų partiją. Paskui seka pasaką apie auksinę žuvelę ir Prunskienę.
Surskis: Na tai ką, mielas kolega, vietoj primityvaus politikavimo noriu pasveikinti garbingą žmogų...
Mauzeris: Supratau, sveikinam Valdą Adamkų su gimtadieniu.
Surskis: (žiūri į Mauzerį) ...a jo, prisijungiu. O bet tačiau aš norėjau pasveikinti stambiai gerbiamą Liną Linkevičių įstojus į socdemų partiją...
Mauzeris: O kaip jis šitaip nusirito? Ko jam trūko?
Surskis: Matot, kolega, gyvo svorio jam pakanka, tačiau o bet jam trūko politinio svorio. O dabar pagal visus parametrus nuo Braziaus atsilieka tik per du pirštus...
Mauzeris: Tikriausiai žmogus nuo bepartizmo buvo depresiją gavęs. Visą gyvenimą sąžiningai mokėjo nario mokestį, o pastaruosius keletą metų niekam nieko nereikėjo mokėti.
Surskis: Jo, tas netikrumo jausmas - baisus dalykas. Žmogus neturi užnugario ir per manevrus krūpčioja nuo kiekvieno šūvio. “Tylo” nėra, nėra kur trauktis. Net Baltarusijos karinis atašė žvengia...
Mauzeris: O kaip vyksta stojimo į socdemus procedūra?
Surskis: Iš pradžių eina pas Kirkilą ant viso gyvenimo išpažinties. Po to ateina Brazius, iškilmingoj aplinkoj uždeda tau baltus marškinius ir patepa kaktą su viskiu “Red Label”.
Mauzeris: Ale kad įdomu.
Surskis: Nepertraukinėkit manęs. Po to Bernatonis sukarpo tavo komjaunimo ir komunisto bilietus, sudeda į smilkyklę ir aprūko tave tais dūmais. O tuo metu Linkevičius turi kartoti: “Komjaunuolis tapo kūnu ir gyvena tarpe mūsų”...
***
Mauzeris: Tai va, kolega, Surski, jūsų mylima Kazimiera Prunskienė gali likti prie suskilusios geldos.
Surskis: O dovanokit, kolega, katras valstietis ištraukė auksinę žuvelę - Bobelis, Karbauskis ar Ropė - kad jų ponia taptų cariene ar bent jau vicecariene?
Mauzeris: Ne, tai auksinę žuvelę ištraukė Viktoras. Bet net Viktoro voblą užkniso Kazimieros Danutės ambicijos...
Surskis: Aš tai skaitau, kad Kirkilas atėjo ir Viktorui pašnabždėjo ant ausies: “Jeigu nesusitvarkai su savo krikšto bobom, tai va matai danguje vaivorykštę. Vat ilgesingai ketverius metus ir žiūrėsi...
Mauzeris: Ir kas toliau vyko?
Surskis: Tada Viktoras supyko, subangavo, paėmė į rankas auksinę žuvelę ir pasielgė su ja kaip tikras rusas su vobla (rodo) - jeblinkšt, jeblinkšt į stalą... Ir tik vieną norą spėjo sugalvoti - kad nebūtų bobų koalicijoj.
Mauzeris: A jo-o-o... Atsibunda Prunskienė ryte, žiūri į savo geldą - ogi įvykę struktūriniai pokyčiai. Plyšys ant plyšio, visas Sapardas per plyšius ištekėjęs ir Karbauskis su terbele ant peties keliauja į Ispaniją... A kur, kolega, moralas?
Surskis: Čia, kolega, yra politinė pasaka, o politikoj moralės nebūna.
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
