Politologai Mauzeris su Surskiu politologiškai išnagrinėja 4-ąjį Moterų suvažiavimą. Po to kalba apie Krekenavą, ir kodėl žmonės praranda atmintį.
Surskis: Girdėjai, Mauzeri, Brazius vėl biškį Vyriausybės rezervo fondo paskirstė: vieniems patrupino, kitiems pabirino.
Mauzeris: O kas čia dar per super fondas?
Surskis: Čia, kolega, pinigai ant visokių nelaimių, bėdų, stichiškumo katastrofų.
Mauzeris: Tai kokios katastrofos nusimato artimiausiu metu?
Surskis: Nu daugiausia pinigų skirta 4-ajam Moterų suvažiavimui. Net 320 tūkstačių litų. Čia, matyt, didžiausia gamtos išdaiga.
Mauzeris: A jo jo jo, čia, matyt, yra didžiausias moškių antplūdis, karstinė įgriūva ir uraganas Anatolijus vienoj vietoj. O bet tačiau kokios problemos kamuoja mūsų ypatingai švelniąją lytį?
Surskis: Nu globali problema - tai klimato atšilimas, dėl ko moterys nebeturi kuo apsirengti, rūgštiniai lietūs, dėl ko moterims lovoje nuolat skauda galvą, ir Amazonės miškų nykimas, dėl ko vyrai nuolat geria.
Mauzeris: Prie ko čia Amazonės miškų nykimas ir vyrų gėrimas?
Surskis: Kaip prie ko?.. (Susigraudina) Miško gaila...
Mauzeris: Kažin kokia Moterų suvažiavimo programa?
Surskis: Kaip visada - Prunskienės atidarymo kalba, Prunskienės perrinkimas pagrindine Lietuvos moterimi ir Prunskienės padėkos kalba.
Mauzeris: Jo, iš tikrųjų stichinė nelaimė...
***
Mauzeris:Surski, kaip čia yra, kad Krekenavos agrofirmos direktorius, atėjęs į Seimo komisiją, nieko neatsimena?
Surskis: Čia, kolega, yra didelė mažo žmogaus tragedija. Anoj pusėj Krekenavos kažkas vyksta su atmintim. Vat Pekeliūnas, buvęs direktorius, irgi kenčia nuo atminties sutrikimų - neatsimena, buvo ar nebuvo KGB rezerve. Paklausk, ką veikė Italijoj darbo metu, - neatsimena, ar slidinėjo, ar pušinėjo.
Mauzeris: Jo, jo. Vat Uspaskichas - net ne direktorius, tik savininkas, bet jau irgi kukutis galvoj - neatsimena nei kokį fakultetą baigė, nei kada, nei už kiek.
Surskis: Aš skaitau, kad čia viską daro kiaulės. Šlapinasi ant cemento, šlapalas garuoja, vyrai per nosies ertmę įtraukia į smegenis aromato ir įvyksta negrįžtamas procesas - „amoniakinė goriačka“.
Mauzeris: Bet, anot Pekeliūno, reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoj yra gudrių vyrų, katrie uosto amoniaką. Čia labai patogu. Vat jeigu gerbiamas Lubys būtų neuostęs amoniako, tai jam būtų gėda prisiminti, už kiek privatizavo „Azotą“. O dabar neprisimena ir ramu.
Surskis: Jo, belieka tik prokuratūroj, STT ir saugume pastatyti nemokamus amoniako uostymo aparatus ir būtų ne gyvenimas, o „malina“.
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
