JAV kosminis zondas "Stardust" sėkmingai prasilenkė su "Wild 2" kometa 240 km atstumu ir sugebėjo atlikti savo misiją - paimti kometos dulkių mėginį. Tai pirmas toks eksperimentas kosmoso tyrinėjimo istorijoje.
"Geriau ir būti negali", - sakė Tomas Daksburis (Tom Duxbury), NASA vykdomo projekto vadovas Kalifornijoje veikiančioje laboratorijoje.
Be to, zondas dar perdavė puikių kometos paviršiaus nuotraukų.
"Šie vaizdai yra daug geresni nei mes galėjome svajoti, - kalbėjo ir Rėjus Njubornas (Ray Newborn), kitas projekto dalyvis. - Jos padės mums geriau suprasti mechanizmus, lemiančius įvairiausias sąlygas kometų paviršiuje".
Visų projekte dalyvaujančių tyrėjų įsitikinimu, tai - geriausios kada nors gautos kometos nuotraukos. Tačiau jos buvo antra pagal svarbą zondo užduotis.
Paleistas 1999 m. vasario 7 d. "Stardust" aparatas turėjo surinkti kometos dulkių pavyzdžių ir pargabenti juos į Žemę. Mokslininkai įsitikinę, jog jie padės atsakyti į daugelį klausimų apie Saulės sistemos gimimą.
Per septynerius misijos metus zondas nukeliaus apie 4,5 mlrd. km, kol kapsulė su kosmoso dulkėmis bus grąžinta į Žemę. Šis momentas, kaip tikimasi, turėtų įvykti 2006 m. sausio 15 d. oro pajėgų bazėje Jutos valstijoje.
Prie Raudonosios planetos artėja dar keli amerikiečių zondai. NASA mokslininkai tikisi, kad sekmadienį pirmasis iš dviejų NASA Marso zondų - "Spirit", nukritęs į Raudonosios planetos paviršių ir kelis kartus nuo jo atšokęs, nurims ir išskleidęs antenas praneš apie naują Marso tyrimų etapo pradžią. Ratuotas aparatas, tirdamas uolienas, mėgins ieškoti gyvybės pėdsakų. Zondo nusileidimas, jei viskas klostysis kaip suplanuota, turėtų įvykti apie 4 val. 35 min. Grinvičo laiku.
Tačiau ir JAV kosmoso specialistai, ir jų kolegos europiečiai puikiai supranta, kad ne taip paprasta dirbti nelygiame Marso paviršiuje.
Europos kosmoso tyrimų agentūros (EKA) ekspertai vis dar tebemėgina kaip nors susisiekti su 375 mln. JAV dolerių vertės zondu "Beagle 2", kuris turėjo saugiai su parašiutu nusileisti Marse per Kalėdas. Tačiau iš jo negaunama jokio signalo.
Netektį patyrė ir NASA - 1999 metais be žinios dingo amerikiečių aparatas "Mars Polar Lander" su dviem zondais, o dar trim mėnesiais anksčiau panaši nelaimė ištiko aparatą "Mars Climate Orbiter", kuris buvo prarastas tikriausiai dėl navigacinės klaidos. Pasak NASA, nesėkmę patyrė daugiau kaip pusė Marso misijų.
NASA pareigūnai vis dėlto dideles viltis deda į du golfo vežimaičio didumo ratuotus aparatus "Spirit" ("Dvasia") ir "Opportunity" ("Proga"). Vienas jų kelionėn iš Žemės pakilo birželį, kitas - liepą. Pirmasis nusileis šeštadienį (sausio 3 d. ), o antrasis - po trijų savaičių.
Abu juos ant Marso nutupdys išskleisti parašiutai, o smūgį į paviršių švelnins oro pagalvės. Atšokę nuo paviršiaus šie zondai galbūt "nušuoliuos" dar gerą pusmylę. Nurimęs zondas išsiskleis ir virs ratuotu visureigiu - šis virsmas truks apie savaitę. O tada jau bus galima ir pasivažinėti Marso paviršiumi.
dpa-Reuters-ELTA
