Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pernykštę birželio 1-ąją į Kauno apygardos teismą atkeliavo septyniolikos tomų baudžiamoji byla, kurioje keturi žiaurios "Marafono" grupuotės nariai buvo kaltinami ginkluoto nusikalstamo susivienijimo kūrimu, penkių žmonių nužudymu ir pasikėsinimu dar vieną nužudyti, turto prievartavimu bei vagystėmis. Lygiai metus užtrukęs teismo procesas buvo sunkus ir sudėtingas. Dabar sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo posėdžiauta, tačiau teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Kauno apygardos teismo teisėjas V. Vilutis, pagaliau paskelbė nuosprendį. Aukščiausia bausme - kalėjimu iki gyvos galvos - nuteisti Ričardas Baratinskas (37 m.), Saulius Narkevičius (48 m.) ir Vladas Gembutas (42 m.). Jauniausias grupuotės narys Vytis Čėsna (27 m.) kalės 17 metų. Teismas taip pat nutarė konfiskuoti visą nuteistųjų turtą bei priteisė iš jų didelius civilinius ieškinius. Per teisminį bylos nagrinėjimą gana šaltakraujiškai elgęsi nusikaltėliai nuosprendį išklausė visiškai ramiai.
Gaujos principas - žudyti
Kauniečiai R. Baratinskas, V. Gembutas (praeityje teisti) ir V. Čėsna bei Kėdainių gyventojas S. Narkevičius 1999 metų pradžioje sukūrė nusikalstamą susivienijimą - apsirūpino šaunamaisiais ginklais ir ėmėsi žiaurios veiklos. Jie iš anksto suplanuodavo sunkius nusikaltimus, vėliau juos šaltakraujiškai įvykdydavo. Šios gaujos nariai ne tik glaudžiai bendravo tarpusavyje, bet ir palaikė ryšius su Panevėžio, Šiaulių nusikalstamomis grupuotėmis ir netgi su užsienio nusikaltėliais. Artimus ryšius patvirtinantys momentai užfiksuoti bendrose nuotraukose. Jie naudojosi automobiliais, mobiliojo ryšio telefonais, vežiojosi antrankius bei lipniąsias juostas aukoms surišti, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, nesiskirdavo su kastuvais (jie buvo reikalingi skubiai iškasti duobę ir paslėpti nužudytų aukų kūnus). Planuodami kruvinus darbus nusikaltėliai iš anksto pasiskirstydavo vaidmenimis. Nuo veiklos pradžios iki 2001-ųjų balandžio, be kelių smulkesnių, gauja įvykdė penkis sunkius nusikaltimus. Teisme nė vienas iš teisiamųjų neprisipažino esąs nusikalstamos grupuotės narys, tikino jokio susivienijimo nekūrę ir neįvykdę nusikaltimų. R. Baratinskas įrodinėjo, jog su kitais teisiamaisiais yra pažįstamas, tačiau su jais jokių finansinių reikalų neturėjęs. S. Narkevičius teigė, jog buvo legaliai įsigijęs du medžioklinius šautuvus ir pistoletą "Beretta", R. Baratinskas ir V. Gembutas yra jo pažįstami, o V. Čėsna - sūnėnas. Kiti du nusikaltėliai taip pat tvirtino, jog juos visus siejo tiktai pažintis...
Pirmoji auka
1996 metų pradžioje S. Narkevičius A. Vaišniui paskolino 100 000 JAV dolerių. Iki 1999 metų pradžios skolininkas grąžino tik dalį paskolos ir ėmė slapstytis nuo kreditoriaus. Tų pačių metų gegužės ar birželio mėnesį Kauno automobilių turgavietėje R. Baratinskas suvedė S. Narkevičių su A. Vaišniu aptarti skolos grąžinimo klausimų. Deja, vietoj normalaus pokalbio S. Narkevičius su V. Gembutu A. Vaišnį nusivežė į Puidinės mišką (Kauno raj.), čia iki pusės nurengė, lipniąja juosta surišo rankas ir kojas, mušė kumščiais, lazda, spardė, badė peiliu... Nužudytą vyriškį užkasė miške (lavonas buvo surastas ir iškastas 2000-ųjų liepos 13 dieną). Nei S. Narkevičius, nei V. Gembutas neprisipažino nužudę A. Vaišnį.
Išgelbėjo išpirka
Gvidas Galminas žiauriems nusikaltėliams į rankas pakliuvo 1999 metų vasarą. Kaune, Partizanų gatvėje, įsisodinę į automobilį R. Baratinskas, S. Narkevičius, V. Gembutas ir V. Čėsna nusivežė vyriškį į Rokų kaime esantį R. Baratinsko giminių sodo namelį. Čia nusivedė į rūsį, lipniąja juosta surišo rankas bei kojas ir ėmė reikalauti duoklės - pinigų už "apsaugą". Tą pačią dieną iš G. Galmino brolio gavę 50 000 litų, auką paleido.
Banditai neišvengė "nesėkmių"
Nors gaujos nariai gerai apgalvodavo būsimus nusikaltimus, tačiau ir jiems nepavykdavo išvengti nesėkmių. 2000-ųjų sausį jie susitarė pagrobti verslininką, UAB "System" generalinį direktorių Rytį Baltrušaitį. Šiam "žygiui" kruopščiai ruošėsi - išsiaiškino būsimosios aukos darbovietę bei gyvenamąją vietą, automobilį, kuriuo važinėja, pasidomėjo, ar jis neturi apsaugos. Nusikaltėliai R. Baltrušaičio laukė kelyje Kaunas - Šlienava, prie Girionių kaimo. Deja, verslininkas, užvažiavęs ant specialiai per kelią banditų permesto spygliuoto takelio ir pradūręs dvi padangas, nestabdydamas nuvažiavo į Šlienavą ir mobiliuoju telefonu išsikvietė apsaugą. Nusikaltėliai auką bandė vytis, sekė automobilį, tačiau verslininko pagrobti vis dėlto nepasisekė, nes kaime buvo daug žmonių... Gaujos nariams nepasisekė pagrobti (bei išsireikalauti tam tikrą pinigų sumą) ir kito verslininko, Zigmo Petrausko, kuriam pasalą surengė Kauną juosiančiame kelyje. Banditai buvo ketinę pagrobti ir buvusį EBSW viceprezidentą Algį Pašukevičių, tačiau jis išliko sveikas ir gyvas, tiktai sužalotu antakiu.
Kruvini darbai įgauna pagreitį
Itin žiauriai "Marafono" grupuotė susidorojo su Egidijumi Gaudzevičiumi. Lemtingą akimirką nuo banditų rankos krito ir pastarojo draugas Raimondas Karpavičius. 2000-ųjų vasarį R. Baratinskas E. Gaudzevičiui paskolino 60 000 JAV dolerių ir ėmė domėtis pastarojo verslu. Kadangi vyriškis skolos grąžinti neskubėjo, jį buvo nuspręsta nužudyti. Egzekucijos vieta tapo Keleriškių miške (Kėdainių raj.) esantis apleistas buvusios sovietinės armijos raketinės bazės angaras. Balandžio 6-osios vakarą pirmieji čia atvažiavo V. Čėsna ir S. Narkevičius, vėliau - R. Baratinskas, V. Gembutas, o kartu su jais - ir E. Gaudzevičius. Pastarajam kompaniją palaikė R. Karpavičius. Jis banditams buvo visiškai nereikalingas, todėl kai visi suėjo į angarą, V. Gembutas iš pistoleto TT į R. Karpavičių paleido du šūvius. Tuo metu likusieji gaujos nariai pasirūpino, kad niekas iš angaro neišeitų, automobilio šviesomis apšvietė įvykio vietą. E. Gaudzevičius bandė pabėgti, tačiau S. Narkevičius smogė jam į galvą prožektoriumi ir tas suklupo. Paskui banditai surakino vyrą antrankiais ir įsisodino į automobilį. R. Karpavičiaus lavoną suvyniojo į polietileną ir įmetė į V. Čėsnos automobilio bagažinę. Vėliau, parinkę vietą, nužudytąjį užkasė. Jie pasigrobė ir vertingus aukos daiktus - 6 000 litų kainuojantį laikrodį, mobilųjį telefoną, automobilio dokumentus. E. Gaudzevičių nusikaltėliai nusivežė į Kauno rajone, sodų bendrijoje "Lokomotyvas", esantį S. Narkevičiaus uošvio namelį. Šio namelio rūsyje surištomis rankomis bei kojomis, ant kaklo užverta virve jie prievarta auką girdė ir pasikeisdami saugojo. Banditai tyčiodamiesi tikino, jog nusigėręs jis praras pusiausvyrą, kris ir savaime pasikars. Deja, vyriškis nepasidavė, beprotiška nervinė įtampa neleido apsvaigti, todėl banditai buvo priversti imtis kruvino darbo. Balandžio 8 dieną jie savo auką nusivežė į Sausynės miškelį (Kauno raj.). Ten V. Čėsna su S. Narkevičiumi iškasė duobę, po to pastarasis su V. Gembutu E. Gaudzevičių pasmaugė ir užkasė.
Pasprukęs "lavonas" tapo gaujos baigtimi
Be pastarojo, kraupiausiu grupuotės nusikaltimu laikomas ir dar dviejų žmonių nužudymas Kėdainių rajone. Pabijoję, jog Ričardas Pilsudskis gali tapti ką tik įvykdytos dviejų vyriškių žmogžudystės liudininku (pastarasis žinojo, su kuo išvažiavo ir dingo R. Karpavičius bei E. Gaudzevičius), nusprendė jį nužudyti. R. Baratinskas, V. Narkevičius ir V. Gembutas balandžio 7-osios naktį pagal susitarimą su R. Pilsudskiu atvažiavo į autostrados Vilnius - Klaipėda 137-ąjį kilometrą (Kėdainių raj.) ir sustojo prie įvažiavimo į senąjį Žemaičių plentą. Kadangi kartu su R. Pilsudskiu atvyko ir Vilmantas Čereška bei Jonas Velykis, buvo nuspręsta susidoroti su visais trimis. Pirmiausia S. Narkevičius priėjo prie V. Čereškos automobilio ir paleido į vairuotoją bei kartu su juo sėdėjusį J. Velykį šūvių seriją. Abu vyrai buvo stipriai sužaloti, tiktai vėliau, banditams išvilkus juos iš automobilio ir suguldžius prie ką tik R. Baratinsko nušauto R. Pilsudskio, V. Čereška ėmė dejuoti, todėl V. Gembutas dar kartą šovė jam į krūtinę ir suvarė peilį. Stipriai sužalotas J. Velykis apsimetė negyvas. Kai nusikaltėliai, palikę aukų kūnus, nuėjo į mišką kasti duobės, J. Velykiui pavyko pabėgti... Grįžę ir neradę vienos aukos, banditai puolė dingusiojo ieškoti, tačiau nerado. Pastarasis sugebėjo telefonu išsikviesti draugą, kuris jį nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Iš žiaurių nusikaltėlių gniaužtų pasprukęs J. Velykis tapo šios gaujos baigties atskaitos tašku.
Gaujos vienybė baigėsi teisme
Vykstant teismo procesui visi keturi teisiamieji ėmė suvokti, jog už tokius kruvinus darbus neišvengs aukščiausios bausmės, todėl pradėjo įnirtingai versti kaltę vienas kitam. Gaujos vienybė baigėsi. Nusikaltimai buvo išaiškinti daugiausia pagal V. Čėsnos ir R. Baratinsko parodymus, suradus atitinkamus įkalčius - lavonus ir jų užkasimo vietas, ginklus, žudymo įrankius. Nepaisant padrikų parodymų, kurie buvo papildyti įkalčiais, iki smulkmenų paaiškėjo nusikaltimai ir jų aplinkybės. Buvo gauta duomenų, jog J. Velykiui besigydant klinikose, gaujos nariai ėmė aiškintis, kurioje palatoje guli jiems iš kruvinų rankų išsprūdusi auka, ir galvojo pro langą įmesti "fugasą" (granatą). Jiems buvo visiškai nesvarbu, kad per sprogimą galėjo žūti ir kiti ligoniai, medicinos seserys ar gydytojai... Nepaprastą žiaurumą įrodo žudikų elgesys su aukomis. Štai, pavyzdžiui, kuomet S. Narkevičiaus peršautas V. Čereška dejavo iš skausmo, V. Gembutas šaltakraujiškai jam į krūtinę įsmeigia peilį. Tas pats V. Gembutas, dviem šūviais nušovęs R. Karpavičių, jam kaklą dar traiško koja... Kai kuriais duomenimis, šis žiaurumu pasižymėjęs nusikaltėlis yra tarnavęs Rusijos armijos specialiuosiuose daliniuose, buvęs Afganistane ir sakęs, jog nužudyti žmogų jam - vienas niekas. Atrodo, jog tiktai vienintelis iš šios gaujos narių, V. Čėsna, savo rankomis žmonių nežudė. Jis atlikdavo "pagalbinius darbus" - naikino daiktinius įrodymus, degino dokumentus ir t. t. Likusieji - R. Baratinskas, S. Narkevičius ir V. Gembutas - buvo tikri žvėrys. Teismo procesui pirmininkavęs teisėjas V. Vilutis prisipažino, jog per savo 40 metų darbo stažą nebuvo nagrinėjęs tokių žiaurių nusikaltimų.
Aukų artimiesiems gaila, kad Lietuvoje panaikinta mirties bausmė
Nepaisant įtarimų, jog nagrinėjant bylą teisme gali kilti nenumatytų dalykų, teisiamieji darbo netrukdė ir, kaip jau buvo minėta, labai ramiai išklausė nuosprendžius. Daugiau emocijų kilo proceso pradžioje. Labai sudirgę atrodė nužudytųjų artimieji, jautėsi įtampa, buvo netgi manoma, jog jie, nesitikėdami, kad žudikai gaus griežtas bausmes, bandys nušalinti teisėjų kolegiją. Tačiau to neatsitiko. Tiesa, nukentėjusiuosius tiesiog šokiravo valstybės kaltintojo pasiūlymas R. Baratinskui skirti tiktai 12, o V. Čereškai - 16 metų nelaisvės. Teismas pasielgė kitaip. Visi aukų artimieji prašė gaujos narius nuteisti pačia aukščiausia bausme ir reiškė nusivylimą, jog Lietuvoje panaikinta mirties bausmė.
Visiškai realu, jog nuteistieji dar sės į teisiamųjų suolą, nes įtariama, jog jų kruvinų darbų sąrašuose yra dar keturios ar penkios žmogžudystės. Jas šiuo metu intensyviai tiria Kauno apygardos prokuratūra.
