Irena ZUBRICKIENĖ
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros duris balandžio pabaigoje pravėrusi rajono gyventoja Jurgita K...ienė (21 m.) įteikė pareigūnams pareiškimą, kuriuo prašė surasti ir nubausti ją ketinusius išžaginti du nepažįstamus vaikinus. Po kelis mėnesius trukusio tyrimo pareigūnai padėjo tašką Jurgitos sukurptoje istorijoje: nustatę, kad jokio nusikaltimo nebuvo, tvarkingai susegtus dokumentais tapusius popieriaus lapus padėjo į archyvą. Ne vieną panašų pareiškimą praeityje nagrinėję teisėsaugininkai pasigailėjo "vargšės moterėlės" (ko gero, ir brangaus savo darbo laiko) ir nekėlė jai baudžiamosios bylos už melagingą pranešimą apie nusikaltimą. "Akistatai" jie sakė, kad tokioms paukštytėms pakanka "savo kaimo" bausmės - nuolat smalsių ir pašaipiai vertinančių žvilgsnių, nuolat į jas nukreiptų "badančių" pirštų ir skaudžiai plakančių liežuvių. Juk po teismo tokioms melagėms nieko kitaip nebūna - na, nebent padaroma tik dar didesnė reklama.
Pastaruoju metu pas dėdę gyvenanti Jurgita tą vakarą giminaičio namuose buvo likusi viena - saugojo jo vaikus. Vidurnaktį į duris pasibeldė keleriais metais vyresnis Jurgitos pažįstamas Vaidas. Kartu su juo į vidų suvirto dar keturi vyrai, iš kurių šiek tiek pažįstamas moteriai buvo tik vienas. Kompanija tuoj trinktelėjo ant stalo nugertą degtinės butelį ir pradėjo ratu leisti stiklelį. Jurgita pareigūnams sakė negėrusi - bene 250 gramų stipraus alkoholio ragavusi dar vakare. Netrukus kompaniją papildė moteris - Jurgitos dėdienės sesuo Renata.
- Vos tik išėjau laukan vandens, vienas paskui išslinkęs nepažįstamasis sugriebė mane už plaukų ir pradėjo tempti kieme palikto automobilio link, - vėliau pareigūnams pasakos Jurgita. - Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti vyrai. Veždamiesi mane vertė gerti ir leido suprasti, kad reikės lytiškai santykiauti. Kai aš muisčiausi, stipri ranka mano galvą trankė į durelių stiklą.
Anot moters, kai automobilis sustojo prie apgriautų fermų, jai dėmesį teberodė tik du kompanijos vyrai. Jie nusitempė Jurgitą tolėliau nuo mašinos, prispaudė prie fermos blokų ir pradėjo kaišioti rankas po drabužiais, nutraukė liemenėlę. Spėlioti nereikia, kaip būtų pasibaigęs "guolis ant blokų", jeigu ne čaižus ir nuolat pasikartojantis Jurgitos šauksmas, kurį išgirdo artimiausios sodybos gyventojai. Šie senukai ir atskubėjo moteriai į pagalbą ir išbaidė niekdarius.
Ši versija pareigūnus nuteikė rimtai dirbti. Vos jie spėjo nustatyti įtariamuosius, Jurgita vėl pasirodė prokuratūroje. Šįkart moteris atėjo neva patikslinti, kad ją pažeminti kėsinosi ne du, o vienas kompanijos dalyvis - toks Dainius L. (27 m.). Be to, "patikslinta" buvo ir kita detalė: žagintojo auka tapusią moterį esą išgelbėję ne senukai (šie jau buvo spėję pareigūnams pasakyti jokio nusikaltimo nematę), o neva ji pati sugebėjusi išsivaduoti iš gašlaus vyriškio glėbio.
Nenuoseklūs parodymai pareigūnams sukėlė įtarimų. O kai buvo apklausti visi liudytojai, abejonių nebeliko, kad Jurgita melavo. Keturi lemtingosios nakties Jurgitos sugėrovai ir net moteriškajai giminei atstovaujanti Renata kalbėjo visi vienodai - ne Jurgitos naudai. Jie sakė, kad Jurgita kartu linksminosi, buvo viskuo patenkinta ir savo noru įsėdo į jų automobilį, norėdama pratęsti malonius įspūdžius.
- O pareiškimą ji parašė turbūt kerštaudama, - netikėtai liudininkais tapę spėliojo Jurgitos ir Dainiaus sugėrovai. - Mat po kelių kartu praleistų nakties valandų, per kurias ji ne kartą "laižėsi" su Dainium, į rytą vyrukas užpykęs ją paliko ant tų blokų. Jis, matyt, supratęs, kad nieko daugiau, be "laižymosi", neišdegs, nusispjovė ir apsisukęs nuėjo. Ką gali žinoti, gal Jurgita iš pradžių tik apsimetinėjo, "kėlė savo kainą", o meilės karščio troško labiau nei Dainius? Ar suprasi tas moteris?
