Nilo slėnyje atkastame kape mokslininkai aptiko pirmuosius viso liūto griaučius, kurie, jų teigimu, patvirtina, kad šie plėšrūnai Senovės Egipte buvo laikomi šventais.
Suaugusio patino, palaidoto maždaug prieš 2 tūkst. metų, liekanos buvo rastos Sakaroje, netoli įėjimo į daug senesnę faraono Tutanchamono žindyvės Majos kapavietę.
Mokslininkai apie liūtų svarbą Senovės Egipte žinojo iš išlikusių įrašų ir tekstų, tačiau iki šiol neturėjo jokių fizinių įrodymų šioms hipotezėms pagrįsti.
"Tai pirmasis radinys, - naujienų agentūrai "Reuters" sakė Alainas Zivie (Alenas Zivi) iš Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrinėjimų centro (CNRS). - Jis labai įdomus ir svarbus dar dėl to, kad aptikome viso kūno griaučius".
Šis liūtas buvo mumifikuotas ir palaidotas kačių katakombose, kurios kačių deivei Bastetei skirtoje vietovėje buvo iškastos paskutiniame šimtmetyje prieš Kristų.
Aptikto liūto galva buvo pasukta į šiaurę, o kūnas pakreiptas į rytus. Niekieno neliesti griaučiai, gulėję ant pakylos, patvirtina, kad paskutiniais šimtmečiais prieš mūsų erą egiptiečiai garbino šiuos žvėris, teigė tyrinėtojai.
Šis liūtas buvo auginamas nelaisvėje ir veikiausiai nugaišo sava mirtimi.
"Liūtų vieta faraonų laikais buvo daug kartų aprašyta, tačiau mūsų žiniomis, tai yra pirmas kartas, kai Egipte pavyko aptikti viso kūno griaučius", - moksliniame žurnale "Nature" išspausdintame straipsnyje teigė A. Zivie ir jo kolegos.
Nors kapas, kuriame buvo rasti šie griaučiai, datuojamas 1430 m. pr. m. e., plėšrūnas jame buvo palaidotas kur kas vėliau, kai egiptiečiai pakartotinai panaudojo šią kapavietę.
"Archeologiniu požiūriu jis nesusijęs su Tutanchamono laikmečiu. Šiame kape liūtas buvo palaidotas vėliau", - pažymėjo A. Zivie.
"Reuters"-BNS
