Kapstymasis po KGB archyvus ir kelionės į Maskvą rūpesčiai Lietuvoje sumažino bent kiek į užsienius pasižiūrinčių politikų akiratį. “Vietinių prūdų” ekspertai, aprimę naujose ministerijose, įdėmiai seka galimybes apmokestinti visokį turtą, kokį apsukresni piliečiai tegali susikurti. Tuo metu didžiausio mūsų kaimyno Rusijos Federacijos viduje vyksta bene pirmasis realus pilietinės visuomenės judėjimas.
Sausį Rusijos vyriausybė pradėjo įgyvendinti socialinių lengvatų keitimo piniginėmis išmokomis reformą. Ji paveikė socialiai labiausiai pažeidžiamų ir kartu bene prasčiausiai gyvenančių visuomenės sluoksnių interesus.
Reformos esmė palyginti paprasta: valstybė nebus “masinė viešųjų paslaugų” pirkėja, o įvairius “remiamų” asmenų interesus tenkins skirdama tiesiogines pinigines išmokas. Kitaip tariant, Rusija nutarė geriau mokėsianti po, tarkim, 10 rublių per mėnesį dirbančiam milicininkui kelionėms į ir iš darbo, nei kasmet skirdama daug didesnę subsidiją autobusų parkui ir reikalaudama “nemokamo važiavimo” galimybės visiems milicininkams.
Nors šios reformos principinė ekonominė nauda nediskutuotina, tačiau praktinis įgyvendinimas susidūrė su keletu problemų. Pirma, atimdama subsidijas, Vyriausybė “išdalijo” mažesnę pinigų sumą (sudėtinė reformos dalis apėmė kai kurių mažiau pelningų mokesčių atidavimą regionams, o kelių pelningesnių perkėlimą į federalinį biudžetą). Antra, tęstinės Rusijos regionų problemos lėmė, kad vietinės administracijos skirtus pinigus kai kur panaudojo “savo nuožiūra”, todėl nauda paramos gavėjams dar sumažėjo.
Dabar rusų žiniasklaida cituoja atvejus, kai net kariškiai skundžiasi už gautą piniginį priedą galį į tarnybą važinėti vos pusę mėnesio. Pensininkų padėtį iliustruoja nebent Kremliui vis dar lojalios žiniasklaidos propaganda: “Dalis pensininkų džiaugiasi atradę galimybę vietoj visuomeninio transporto naudojimo grūdinti savo sveikatą pasivaikščiojimais”.
Tokioje situacijoje Rusijoje prasidėjo nauji reiškiniai. Pastarąsias dvi savaites bent kiek aktyvesniuose regionų centruose (Samaroje, Kazanėje, Peterburge, Chabarovske, Nižnij Novgorode, Iževske, Čitoje) prasidėjo nekoordinuotos pilietinio protesto akcijos. Tai pensininkai užveria centrinę Peterburgo transporto arteriją, tai milicininkai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolą autobuso kontrolierei už šios paskirtą baudą vietiniam milicijos vadovui, tai milicija sulaiko nesankcionuotų (o koks Rusijos valdininkas išdrįstų tokiems leidimą duoti?) susirinkimų organizatorius.
Nors žiniasklaidoje dar nėra pranešimų apie oranžines pensininkų kepures, tačiau scenarijus akivaizdžiai matytas. Net jei Vladimiras Putinas šįkart dar sugebės iškeisti porą už “Jugansneftegaz” gautų milijardų į laikiną “pakišą” Rusijos pensininkams, šie jau bus supratę galį vien savo taikiais protestais valdyti naujųjų autokratų valią. Dar svarbiau, kad tiek Lietuvai, tiek ir labiau į Vakarus nutolusiems - tai naujas koziris žaidžiant partiją, kurios laimėtojas spręs, ar reikalinga ir kokia reikalinga demokratija šiandienos Rusijoje.
