"Pažastyse apčiuopiau keletą guzelių, - rašo Konstacija iš Klaipėdos. - Ar labai sunerimti ir bėgti pas gydytoją, ar tai nieko baisaus?"
Riebaliniai guzeliai, vadinamosios lipomos - tai gerybiniai riebalinio audinio augliai, o vystosi jie ten, kur yra gausiausios riebalinių ląstelių sankaupos: sprando, kaklo, nugaros srityje, apatinėse galūnėse, rankose, krūtyse. Šie navikai būdingi tiek vyrams, tiek moterims bet kuriame amžiuje - nuo paauglystės iki senatvės. Jų atsiradimo priežastys nėra aiškios: manoma, jog turi reikšmės polinkis bei nedideli audinių sužalojimai.
Lipoma dažniausiai diagnozuojama apčiuopus kupolo formos poodinį gumbelį, kurio skersmuo siekia nuo 2 iki 10 cm ar daugiau. Paprastai neskausminga, tačiau jeigu lipoma didelė, gali spausti nervus, kraujagysles, gali sutrikdyti audinio srities mitybą bei funkciją. Čiuopiant riebalinis rutulėlis yra lygus, minkštas lyg tešla ir paslankus. Gali susidaryti pavienės ar daugybinės lipomos. Jas dengianti oda lieka nepakitusi, jokie aiškesni požymiai (pvz., skausmas, niežėjimas) nepasireiškia. Šie augliai nėra piktybiniai, taigi jų gydyti nereikia. Jei lipomos trukdo išvaizdai arba raumenų veiklai, jas tenka šalinti - riebaliniai gumbeliai išpjaunami arba riebalai siurbiami.
Krūtyse lipomas nesunkiai diagnozuojamos mamografijos ar ultragarsinio tyrimo metu. Nors tai yra lygiu paviršiumi dariniai, dažnai būna aiškiai apčiuopiami, skausmingi, todėl pacientėms kelia daug nerimo. Operuojama taip pat tik kosmetiniu tikslu kaip ir kitų kūno vietų lipomos.
Išoperavus audiniai ištiriami - ar tai tikrai buvo lipoma, ar kažkokios kitos, galbūt piktybinės, ląstelės. Ant operacinio rando žaizdos dieną reikėtų uždėti tvarstį, o naktį - palikti neuždengtą. Jei žaizdos kraštai parausta, ima šlapiuoti ir skaudėti, kelis kartus per dieną tenka vartoti antibiotiko tepalą. Sukarščiavus, pradėjus kraujuoti iš žaizdos ar pasireiškus kitiems infekcijos požymiams (deginimui, tinimui, raudoniui), būtina kreiptis į gydytoją.
Dar nėra išrasta, kaip išvengti lipomų susidarymo, tačiau jei turint antsvorį susidarė lipoma, jos dydis sumažės, jums atsikračius papildomo kūno svorio.
Tačiau jei apčiuopėte guzelį kurioje nors kūno vietoje, tai nebūtinai gali būti lipoma. Yra keletas "piktesnių" ligų, kurios dažniau pasitaiko moterims. Vis daugiau įvairaus amžiaus moterų užčiuopia įvairius sustandėjimus krūtyse. Tai gali būti krūties fibrocistos, fibroadenomos, cistos, taip pat vėžio ar mastopatijos požymis.
Mažiausiai pusei moterų vyksta skausmo nesukeliantys fibrocistų pokyčiai. Dėl to krūtys gali būti lipnios ar grūdėtos ir kas mėnesį atlikti savityrą dėl krūties vėžio gali būti sunkiau. Rekomenduotina save nuolat stebėti, pasikonsultuoti su gydytojais, kas yra normalu ir kada reiktų sunerimti. Šie pokyčiai nereiškia, kad moteris turi daugiau rizikos susirgti krūties vėžiu.
Fibroadenomos yra kieti nevėžiniai augliai, apvalūs ar ovalūs, kieti ir standžios konsistencijos. Paliestos fibroadenomos juda po oda ir dažniausiai būna neskausmingos. Krūtyse jos atsiranda sutrikus kiaušidžių ir kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijai. 20-25 proc. atvejų diagnozuojamos daugybinės arba abiejų krūtų fibroadenomos. Jeigu darinys mažas ir nedidėja, klinikinis gydymas nereikalingas. Jeigu darinys didėja, tuomet operuojama ir pašalintą darinį ištiriama patohistologiškai. Nepavykus sureguliuoti sutrikusios vidaus sekrecijos liaukų funkcijos, fibroadenomos gali atsinaujinti.
Cistos - tai skysčio pripildyti maišeliai arba apvalios formos pūslelės, dažniausiai atsirandantys 35-50 metų amžiaus moterims. Tai gerybiniai dariniai moterų krūtyse. Dažniau pasitaiko pavienės, apčiuopiamos cistos, didesnės jų sukelia skausmą. Kai kurios cistos gali spausti krūtinės vidaus organus. Kiekvienu atveju krūtų cistas ir limfmazgius turi apžiūrėti moterų ligų gydytojas, kad laiku būtų nustatyta jų kilmė.
Mastopatija - viena iš gerybinių krūties ligų. Ją sukelia dishormoniniai pokyčiai organizme. Vienoje arba abiejose krūtyse aptinkama daugybinių apvalių darinių. Diagnozė tikslinama ultragarso bei rentgenologiniu tyrimu, atliekamas citologinis tyrimas. Dažniausiai gydoma hormoniniais preparatais, raminamaisiais, analgetikais, taikoma fizioterapija. Krūties vėžio rizika padidėja tik tuomet, jeigu nustatoma ląstelių atipija. Tokios proliferacinės mastopatijos su ląstelių atipija didina riziką susirgti krūties vėžiu 4 kartus. Todėl moterims patriama bent nuo 50 metų amžiaus profilaktiškai atlikti mamografijos tyrimą, kad laiku nustačius diagnozę būtų išvengta liūdnų pasekmių.
Verta paminėti ir ligas, kurių metu galite apsičiuopti guzelius tose vietose, kur yra žmogaus limfmazgiai: kakle, pakaušyje, užausyje, virš ar po raktikauliu, pažastyje, alkūnėje, kirkšnyje. Yra labai daug ligų, per kurias padidėja limfmazgiai. Dažnesnės priežastys - virusinės infekcijos, bakterinės infekcijos, toksoplazmozė, piktybinės ligos, rečiau - alergija medikamentams, grybelinė infekcija, jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė), medžiagų apykaitą sutrikdančios ligos (pvz., tireotoksikozė). Iš virusinių infekcijų dažnesnės infekcinė mononukleozė, citomegalovirusinė infekcija. Padidėti limfmazgiai gali tiek, kad būtų matomi, kur kas dažniau - tiek, kad čiuopiasi. Tikslią interpretaciją, ar limfmazgiai yra patologiškai padidėję, kokia to radinio svarba, kokie pokyčiai vyksta, gali pasakyti tiktai gydytojas. Jei reikalinga, gali būti atliekama limfmazgio biopsija - procedūra, kurios metu adata paimamas nedidelis fragmentas audinio, jis specialiai paruošiamas ir vertinami pokyčiai, matomi per mikroskopą.
Bet kokiu atveju, jei rūpinatės savo sveikata ir radote savo organizme įtartina sustandėjimą, guzelį ar jums neaiškų darinį, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti rimtos ligos pradžia - laiku nustačius diagnozę, galbūt bus jos išvengta.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
