Sigitas STASAITIS
Į Šiaulių statybos ir komunalinių paslaugų mokyklą įsibrovę vagys kelias valandas akiplėšiškai rinkosi daiktus, juos mėtė ant grindų. Mokyklos pusrūsyje gyvenantis ilgametis šios mokyklos dėstytojas, dabar pensininkas Povilas Petrauskas - Šmočiukas (81 m.) nutarė gelbėti mokyklos turtą taip, kaip liepia sąžinė. Savigynai legaliai laikytu pistoletu pensininkas apšaudė vagis, vieną jų sunkiai sužeisdamas. Dabar turtą išgelbėjęs žmogus bijo, kad nubūtų nuteistas.
Mokyklos pusrūsyje kuklų butą turintis P. Petrauskas - Šmočiukas maždaug 23 valandą išgirdo, jog kažkas vaikšto po mokyklą. Pensininko bute per lubas girdėjosi, kaip cypia varstomų durų vyriai, bildėjo stumdomi stalai. Vagys elgėsi taip drąsiai, jog P. Petrauskas - Šmočiukas pamanė, jog tai bus į mokyklą užsukęs koks nors darbuotojas, todėl atsigulė ir ramiai sau užmigo. Maždaug pusę antros nakties žmogus pašoko nuo didžiulio trenksmo - net lubos įskilo. Tądien buvo mokamos algos, todėl P. Petrauskas - Šmočiukas dar tikėjosi, jog gal koks nors užsukęs dėstytojas prisigėrė, todėl bandė savo telefonu paskambinti mokyklos dirbtuvių vedėjui, tik jis neatsiliepė. Mokyklos sargas taip pat nekėlė ragelio - P. Šmočiukas - Petrauskas nežinojo, jog pasikeitęs sargų posto telefonas. Tuomet užsitaisęs savigynai legaliai įsigytą kovinį pistoletą "ČZ Vzor-50" buvęs dėstytojas išėjo laukan pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatęs, jog spyna nupjauta, durys atlapos, o kabinetuose, iš kurių visą vakarą sklinda bildesys, tamsu, žmogus pagaliau suprato, jog mokyklos dirbtuvėse ir valgykloje darbuojasi vagys!
P. Šmočiukas - Petrauskas nupuolė į visai šalia esantį bendrabutį prašyti, kad jo budėtoja iškviestų policiją. Vagys išgirdo, kaip žadindamas bendrabučio budėtoją Povilas tranko duris, todėl nutarė sprukti. Atsisukęs P. Šmočiukas - Petrauskas pamatė iš mokyklos vieną pasukui kitą išlendančias dvi žmogystas. Vienas vagis po pažastim nešėsi kažkokį ilgą daiktą. Sušukęs "stok, šausiu!", P. Šmočiukas - Petrauskas kelis kartus pylė į orą. Vagys nepabūgo, metėsi bėgti. Šlubuojantis pensininkas mėgino vytis, tačiau užkliuvęs vos nesuklupo. Tada Povilas paleido kelis šūvius pavymui, tik nematė, ar pataikė. Abu nusikaltėliai paspruko. Labai greitai pribuvę policijos patruliai terado prie mokyklos numestą iš jos pavogtą šviestuvą. Mokykloje pastebėta, jog vagys ketino pavogti visą kalną aliuminio puodų, įrankių, kitų nepigių daiktų. Neįveikdami pakelti pramoninės mėsmalės, ilgapirščiai šį maždaug 60 kilogramų sveriantį daiktą numetė ant grindų, prižadindami savo bute miegojusį pensininką.
Demaskuoti vagis padėjo medikai. Maždaug po pusvalandžio greitosios pagalbos ekipažas buvo iš gretimoje Sodų gatvėje 6-uoju numeriu pažymėto prastos reputacijos barako į Šiaulių ligoninės reanimacijos skyrių atvežė 33 metų Augimantą Bankovskij, kuriam P. Šmočiuko - Petrausko kulka buvo pervėrusi šoną. Šis pilietis policijai gerai žinomas - jis net 4 kartus teistas už vagystes ir kartą už alimentų nemokėjimą.
Kitą dieną mokyklos direktorius buvusiam dėstytojui ilgai dėkojo už išgelbėtą turtą. Policininkai gi iš P. Šmočiuko - Petrausko paėmė pistoletą. Žmogus dabar svarsto, ar nebus pasodintas už tai, kad davė tikrą atkirtį vagims ir išgelbėjo mėsmalę, nes naujos mokykla įsigyti vargiai beįstengtų.
Virš bebaimio vagių tramdytojo iš tikro pakibęs Damoklo kardas. Ligoninėje peršautasis A. Bankovskij pareiškė ramiai sau švilpaudamas ėjęs gatve, kur jį nežinia už ką peršovė. Šis bedarbis dažniausiai verčiasi sąvartyne rinkdamas spalvotojo metalo laužą.
- Aš nuo 18 metų ginu Lietuvą, - "Akistatos" korespondentui kalbėjo P. Šmočiukas - Petrauskas, save laikantis Šaulių sąjungos nariu jau net 64 metus. - Esu daug kartų nukentėjęs nuo vagių, mokyklos turtą gyniau kaip savo. O dabar policija kažkodėl mane paliko beginkliu ir aš net nežinau, kuo visa ši istorija baigsis. Gal net mane pasodins? Gal laisvoje Lietuvoje nebegalima liesti vagių? Gal įstatymas jau jų pusėje?
Drąsusis senukas iš pradžių turėjo tik P. Šmočiuko pavardę. 1938 metais jis sako įstojęs į Lietuvos Šaulių sąjungą. Dėl to po karo P. Šmočiukas buvo suimtas ir su tėvais turėjo būti ištremtas į Sibirą, tačiau išlaužęs Troškūnų areštinės lango grotas pabėgo į mišką. Trejus metus partizanavusį P. Šmočiuką nuo milicijos kulkos arba lagerio išgelbėjo šiaulietis dėdė, sūnėnui Povilui suveikęs padirbtus dokumentus Petrausko pavarde. Po to buvęs rezistentas keletą metų tyliai tūnojo Latvijoje, ten triūsė fabrikuose, o 1969 metais įsidarbino suvirinimo dėstytoju į Šiaulių profesinę technikos, dabar pervadintą į Statybos ir komunalinių paslaugų mokyklą. Pasak Povilo, 7 metus truko biurokratinis susirašinėjimas, kol jis atgavo tikrąją pavardę. Tik sulaukęs 80 metų, praėjusią vasarą, P. Šmočiukas - Petrauskas išėjo į pensiją. Už Parlamento gynybą Povilas apdovanotas "Sausio 13-osios" medaliu.
Autoriaus nuotr.
P. Šmočiukas - Petrauskas įsitikinęs, kad jo Laisvės kovų dalyvio pažymėjimas vyrą įpareigoja duoti kietą atkirti visiems šalies priešams, tarp jų ir vagims.
(smociuks.jpg)
