Siekiant riboti nesąžiningus mažmeninės prekybos įmonių veiksmus, be kita ko, numatoma oficialiai nustatyti ir išpardavimų laiką - leisti juos vykdyti dukart per metus.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo ir veiklos viešumo užtikrinimo įstatymo projekte numatoma, kad išpardavimus būtų leidžiama vykdyti nuo vasario mėnesio paskutinio pirmadienio ir nuo rugpjūčio mėnesio paskutinio pirmadienio. Vieno išpardavimo trukmė negalėtų būti ilgesnė kaip keturios savaitės.
Ūkio ministerijos parengtame įstatymo projekte nurodoma, kad išpardavimai yra vieni iš kelių atvejų, kai prekes leidžiama pardavinėti mažesne nei įsigijimo kaina. Tai bus galima daryti ir tuomet, kai baigiasi prekėms nustatyti tinkamumo naudoti terminai, parduodamos dėl kokybės trūkumų nukainotos ne maisto prekės, taip pat jeigu prekybos bendrovė yra likviduojama arba reorganizuojama.
Siūloma, kad naujojo įstatymo nuostatos galiotų mažmeninės prekybos įmonėms, išskyrus tas, kurių pagrindinė veikla yra prekyba variklinėmis transporto priemonėmis, motociklais, automobilių degalais, farmacijos ir medicinos prekėmis.Įstatymo rengėjai pažymi, kad draudimas įmonėms parduoti prekes mažesne nei įsigijimo kaina neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Jų teigimu, Europos Sąjungos valstybėse narėse Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Belgijoje yra reglamentuojami mažmeninės prekybos įmonių ir gamintojų, tiekėjų santykiai bei prekių pardavimai žemiau įsigijimo kainos.
Lietuvoje veikia šie pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai: "VP Market", "Iki", "RIMI Lietuva", "Norfos mažmena" ir "Aibės mažmena".
Tikimasi, kad įstatymas padidins prekybos įmonių finansinės veiklos viešumą, bus apribota jų galimybė lemti rinkoje vykstančius procesus.
Įstatymu siekiama įtvirtinti nuostatas, draudžiančias sutartyse su tiekėjais nustatyti bet kokius piniginius mokėjimus, nuolaidas ar primesti tiekėjams papildomus įsipareigojimus už tai, kad įmonės parduotuvėse būtų prekiaujama tiekėjo prekėmis, nustatyti sutartyse sąlygas, numatančias tiekėjo įsipareigojimą per nustatytą laikotarpį pasiekti įmonėje tam tikrą jo tiekiamų prekių pardavimo apimtį ir tiekėjo atsakomybę už šio įsipareigojimo neįvykdymą.
Įmonė, kurios metinės pardavimo grynosios pajamos viršija 50 mln. litų, privalėtų pateikti juridinių asmenų registrui įsiskolinimo koeficientą tais atvejais, kai jis yra mažesnis už 1,1, kartu su metine finansine atskaitomybe.
Siūloma, kad Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo ir veiklos viešumo užtikrinimo įstatymas įsigaliotų nuo kovo pradžios.
Didžiausia pernykštės 8,345 mlrd. litų Lietuvos mažmeninės prekių apyvartos (beprekybos automobiliais ir degalais) dalis - 22,4 proc. - priklausė lietuviško kapitalo bendrovei "VP Market", kurios pagrindiniu konkurentu rinkoje buvo Belgijos prancūzams - broliams Ortizams priklausantis tinklas "Iki". "Iki" praėjusiais metais teko 10,1 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos, "ICA Baltic" priklausančiai "RIMI Lietuva" - 5,3 proc., "Aibės" prekybos tinklui - 5 proc., o mažų kainų parduotuvių tinklui "Norfos mažmena" - 4,2 proc. rinkos.
Visi keturi pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai pernai užėmė 47 proc. Lietuvos rinkos.
ELTA