Albertas ONIŪNAS
Krekenavos regioninio parko Pašilių stumbrynas įkurtas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Stumbrai yra stambiausi Europos gyvūnai. Jie buvo išnykę prieš du šimtus metų, o 1919 metais buvo nušautas paskutinis Belovežo stumbras Baltarusijoje. 1923 metais Europoje buvo tik trys tikri stumbrai. Kiti buvo sugadinti žemės ūkio srities mokslininkų, bekryžminant su karvėmis. Karvastumbrio taip ir nepavyko išvesti. 1969 metais nutarta Lietuvoje įkurti stumbryną, buvo atgabenti pirmieji žvėrys. Tikslas - veisti šiuos į Raudonąją knygą įtrauktus gyvūnus, kad jie laisvai gyventų mūsų miškuose. Šiuo metu stumbryno aptvaruose, kurie užima 50 hektarų, gyvena 17 stumbrų. Iš jų dešimt yra suaugę ir turi tarptautinius numerius, t. y. pripažinti grynaveisliais. Vyriausiasis stumbrininkas Rytas Papšys negali pasakyti, kiek stumbrų per visą stumbryno gyvavimo laiką buvo išleista į laisvę, tačiau dabar šalies miškuose klaidžioja apie 33 stumbrus. Grybautojai ar šiaip gamtos mylėtojai šiuos simpatiškus gyvūnus turi galimybę susitikti Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių rajonų miškuose.
Stumbrai gyvena apie trisdešimt metų, bandomis. Kautynės dėl patelių dažnai baigiasi vieno patino mirtimi. Patelės atsiveda po vieną jauniklį kas antri metai. Pusė jauniklių žūsta dėl įvairių priežasčių, to nepavyksta išvengti nei natūraliomis sąlygomis, nei stumbryne. Todėl stumbrų veisimas yra ilgas ir mažai rezultatyvus darbas. Stumbrai - žolėdžiai, minta lapuočių žieve, žole, neatsisako runkelių. Žmogaus be reikalo nepuola, tačiau ir šalin nebėga - kelio neužleidžia. Nuo stumbro nesunku pabėgti, nes įniršęs patinas liuokteli kelis šuolius jam nepatinkančio piliečio pusėn ir sustoja, nesiveja. Bet jei pabėgti nepavyks, gali baigtis liūdnai. Buvęs ilgametis medžioklės ūkio, kuriam priklausė ir stumbrynas, direktorius Gediminas Galgatavičius sako, kad yra žinomas vienas atvejis, kai žmogus, susitikęs stumbrą, žuvo. Tai buvo dar anais laikais. Vienas kolūkietis Širvintų rajone sumanė artimiau susipažinti su miške sutiktu stumbru, bet tas gerų ketinimų nesuprato ir ragu perrėžė žmogui gerklę. Net ir nelaisvėje gimęs ir užaugęs stumbras netampa namine karve, todėl stumbryno lankytojams nerekomenduojama per aptvarą kaišioti rankų ir kitų kūno dalių. Iš pažiūros didelis ir nerangus žvėris staigiu galvos judesiu gali bet ką sulaužyti.
Vyr. stumbrininkui R. Papšiui yra tekę greitai bėgti nuo savo augintinių. Tokiais atvejais vyrukas dviejų metrų aukščio tinklinę tvorą įveikia vienu grakščiu šuoliu. Tačiau to pakartoti niekaip nepavyksta, jei šalia nėra įpykusio žvėries.
Kartais stumbrai medžiojami. Nusenęs, nevaisingas patinas ar šiaip pasiligojęs žvėris gali būti nušaunamas, jei jį likviduoti nusprendžia Raudonosios knygos komisija. Prieš kelerius metus už patino sumedžiojimą reikėdavo sumokėti 10 000 Vokietijos markių. Dabar kaina svyruoja nuo 5 000 iki 20 000 litų, priklausomai nuo išvaizdos ir sveikatos būklės. Pirmąjį stumbrą maždaug prieš 25 metus sumedžiojo tuometinis Lietuvos komunistų lyderis Petras Griškevičius. Medžioklės ūkio veteranas G. Galgatavičius patvirtina šį faktą, tačiau smulkiau nekomentuoja. Tai buvo pasiligojęs stumbras, ir valdžios veikėjas jį nukepė tiesiog aptvare.
Prieš penketą metų stumbrą sumedžiojo Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Vyr. stumbrininkas R. Papšys nekonkretizuoja, ar A. Brazauskas tai padarė aptvare, ar, kaip tikras medžiotojas, miške. Tąsyk spaudoje buvo kilęs didelis triukšmas. Ne todėl, kad stumbro medžioklė būtų turėjusi kriminalinį atspalvį, o tiesiog dėl bereikalingo slaptumo. Praėjusiais metais buvo sumedžiotas dar vienas stumbras. Tai padarė vienas verslininkas, kuris vėliau stumbrynui atsilygino židiniu bei kitais reikalingais daiktais. Pasak Krekenavos nacionalinio parko darbuotojų, dingęs be žinios verslininkas G. Kiesus taip pat yra dalyvavęs stumbro medžioklėje. Tik licencija buvo išrašyta ne jo, o tuometinio "Mažeikių naftos" vyriausiojo inžinieriaus vardu.
Stumbrų miškuose būtų gerokai daugiau, jei ne brakonieriai. Kaimietis brakonierius, nušovęs stumbrą, kirviu nukapoja ragus, nusipjauna užpakalinius kumpius, o likusią skerdienos dalį palieka. Pasak R. Papšio, stumbrus medžioja ir naujieji lietuviai, tingintys įsigyti licenciją ir laukti, kol atsiras tinkamas žvėris. Sugaudyti tokių niekaip nepavyksta. Žinomas vienintelis atvejis, kai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl brakonieriško stumbro sumedžiojimo Kėdainių rajone. Tačiau pritrūkus kaltės įrodymų bylą teko nutraukti.
Vasarą stumbryne apsilanko nemažai žmonių. Įėjimo bilietas kainuoja 2 litus, vaikui - litą. Kartais stumbryną užplūsta minios darbo ieškančių žmonių. Sykį vietiniame laikraštyje buvo paskelbta, kad stumbrynui reikalingi melžėjai ir melžėjos. Šiems darbuotojams neva jau pastatyti suomiški namukai su saunomis, o atlyginimas bus mokamas doleriais. Buvo išspausdinta sumontuota nuotrauka, kurioje tarp stumbrų stovi melžėja su dviem sklidinais pieno kibirais. Kai tik išėjo tas balandžio pirmosios numeris, R. Papšį ėmė atakuoti ieškantieji darbo. Pirmoji moteriškė paskambino ankstyvą rytą. Dar gerai neprabudęs stumbrininkas nė nesuprato, kas jai užėjo, kad susiruošė stumbrus melžti. Vėliau žmonės ėmė tiesiog plūsti. Kai kurie atvesdavo savo ką tik susituokusius vaikus - norėjo gero darbelio gyvenimo pradžiai parūpinti. Nė vienam netoptelėjo, kad tai pokštas, o stumbrę pamelžti būtų lygiai taip pat paprasta ir malonu kaip ir liūtę. Kitą balandžio pirmąją buvo paskelbta, kad stumbryne vyks korida, nurodytos bilietų kainos, laikas. Naivuolių taip pat atsirado.
