Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka, kurią per pastaruosius dvejus metus pasidalijo kelios didesnės duonos bendrovės ir mažiau nei trečdalį atsiriekė keli šimtai mažų kepėjų, ir toliau išsaugos stabilumą.
"Lietuvos duonos rinkoje artimiausiu metu didesnių pokyčių neturėtų būti, galbūt užsidarys ar atsiras kelios mažos kepyklėlės, tačiau tradiciniai didesni duonos kepėjai išliks tie patys", - “Eltai” tvirtino antrąją poziciją šalies rinkoje užimančios "Klaipėdos duonos" generalinis direktorius Kęstutis Dulkis.
Jo teigimu, "Klaipėdos duona", pernai pasiekusi 35 mln. litų, arba 3,6 proc. didesnes pardavimų apimtis nei 2001 metais (33,8 mln. litų), šiemet gali jas padidinti tik keletu procentų. Bendrovė su tokia apyvarta ir toliau išsaugos maždaug 9-10 proc. rinkos ir liks antroji.
Šią savaitę apie savo ketinimus užimti apie 12 proc. Lietuvos duonos gaminių rinkos ir tapti antruoju šios produkcijos tiekėju užsiminė didžiausios Suomijos duonos ir konditerijos gaminių bendrovės "Fazer Bakeries" valdoma Kauno duonos kepykla "Fazer Gardėsis". Jos teigimu, iki šiol kepykla užėmė apie 8-10 proc. Lietuvos rinkos.
"Fazer Gardėsis" 2003 metais planuoja pasiekti 24 mln. litų apyvartą, arba 1,5 karto didesnę nei pernai (16 mln. litų).
Pasak Kauno bendrovės generalinio direktoriaus Pauliaus Kibišos, šiemet įmonė rinkoje veiks labai aktyviai ir vartotojams pateiks naujų gaminių. Suomijos savininkai investicijoms Lietuvoje šiemet planuoja skirti dar apie 2 mln. litų (pernai investavo 16 mln. litų).
Kauno "Gardėsis" kepa apie 60 rūšių gaminius - per parą apie 40 tonų.
Per 100 pavadinimų gaminių daugiau nei tūkstančiui užsakovų tiekiančios didžiausios Klaipėdos regiono duonos kepyklos vadovas sako, kad su minėta apyvarta "Fazer Gardėsiui" pasiekti trokštamų tikslų nepavyks. "Suomijos savininkai gali padėti bendrovei aktyviau dirbti rinkoje ir taikyti daugiau nuolaidų pirkėjams, tačiau anksčiau ar vėliau reikės skaičiuoti uždarbį. Mes taip pat nuolat investuojame, savo gaminiais prekiaujame penkiose firminėse parduotuvėse ir turime sutartis su visais didžiaisiais bei daugeliu mažesnių prekybos tinklų. Nemanau, kad konkurentams staiga pavyks išsikovoti antrąją poziciją", - mano K. Dulkis.
Pagal statistiką duonos ir pyrago gaminių suvartojimas yra stabilus - keičiasi ir gausėja tik jų asortimentas. Vidutiniškai per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja apie 59-60 kg duonos.
Jau keletą metų stabiliai dirba ir Suomijos kompanijos "Vaasan&Vaasan" valdoma didžiausia Lietuvos duonos bei pyrago gaminių kepimo bendrovė - UAB "Vilniaus duona plius". Jos metinė apyvarta svyruoja apie 100 mln. litų.
Pernai "Vilniaus duona plius" į logistiką investavo 3 mln. litų, o šiemet apie 4 mln. litų numatyta skirti įrangai ir technologijoms atnaujinti. Vilniaus bendrovė turi keturias kepyklas, kuriose kepama apie 300 rūšių duonos ir pyrago produktų. Ji kepinius tiekia apie 3 tūkst. šalies prekybos bei maitinimo įmonių ir užima apie 25 proc. Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinkos.
"Vilniaus duona plius" valdoma "Panevėžio duona" šiais metais planuoja 0,7 mln. litų investicijas, iš jų didžiausia dalis bus skirta naujai batonų linijai įrengti.
"Panevėžio duona" persiorientavo į baltos skrudinamos duonos kepimą, batonus, traškučius, o nepelningų konditerijos gaminių atsisakė ir jų gamybą perdavė "Vilniaus duonai plius". Šis akcininkas užsiima ir "Panevėžio duonos" gaminių platinimu. Šiuo metu Panevėžio kepykla jų kepa apie 30 rūšių.
Pernai Panevėžio kepyklos apyvarta išaugo 17,9 proc. iki 9,9 mln. litų (2001 metais buvo 8,4 mln. litų). Bendrovė rinkoje yra šeštoji - užima apie 2-3 proc. dalį.
ELTA
