Sociologinės apklausos rodo, kad lietuviai optimistiškai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tačiau daugiau nei pusė gyventojų vis dar mano, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Ekspertų teigimu, tokie apklausų rezultatai liudija viena - lietuviams reikalinga sąjunga: arba Sovietų, arba Europos.
Tačiau socialinių mokslų atstovai šiandien skeptiškai vertina apklausų duomenis, kurie liudija, kad dauguma Lietuvos gyventojų sveikina savo šalies narystę Europos Sąjungoje (ES).
Kompanijos "Baltijos tyrimai" duomenimis, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų stojimo į ES išvakarėse palankiai vertino valstybės narystę ES. Tik penktadalis - 19 proc. 15 metų ir vyresnių žmonių Lietuvoje stojimą į ES įvertino neigiamai.
Savo ruožtu "Vilmorus" kompanijos kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 53,5 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu gyventi buvę geriau.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas sociologas Arūnas Poviliūnas pirmadienį “Eltai” tvirtino įžvelgiąs sąsajų tarp šių visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų.
"Man tų apklausų rezultatai atrodo susiję. Jie rodo Lietuvos žmonių mąstyseną. Entuziazmą dėl ES siečiau su kritiškumo stoka", - teigė sociologas.
Pasak jo, esama pavyzdžių, liudijančių išskirtinį entuziazmo perviršį bei pasidavimą manipuliavimui tarp Lietuvos respondentų. A. Poviliūno žodžiais, ypatingu entuziazmu per apklausas, palyginti su kitomis šalimis, pasižymi Lietuvos moksleiviai.
Sociologo požiūriu, apklausų rodoma nostalgija sovietinei praeičiai ir euroentuziazmas, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodytų esą priešingi, turi bendras priežastis. "Nostalgija sovietmečiui, kaip ir euroentuziazmas, tai administravimo ilgesys", - pažymėjo A. Poviliūnas.
Savo ruožtu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Vytautas Radžvilas išskyrė du veiksnius, kurie, jo požiūriu, lemia dviejų minėtų apklausų rezultatus.
Jo žodžiais, referendumo dėl narystės ES išvakarėse ėmė sklaidytis perdėtas atsargumas narystės atžvilgiu, nes žmonės ėmė suprasti galį tikėtis tam tikros paramos. "Atsargumas greitai virto savo priešybe - ne visai pamatuota euforija, optimizmu", - tvirtino politologas.
Jo nuomone, antrasis veiksnys - tai per 50 okupacijos metų ištrintos valstybinės sąmonės problema. "Jaučiamas šeimininko ilgesys. Daug kas reikalą suvokia taip, tarsi senąjį šeimininką keičia naujas, ir juos tokia padėtis visai tenkina. Jie tikisi, kad Briuselio biurokratų ranka padės suvaldyti siaučiančią anarchiją ir savivalę", - teigė V. Radžvilas.
"Baltijos tyrimų" apklausa, rodanti Lietuvos gyventojų palankumą šalies narystei ES, atlikta 2004 metų balandžio 16-25 dieną. Buvo apklausti 1206 ne jaunesni nei 15 metų Lietuvos gyventojai 102 Lietuvos vietovėse. Tyrimų rezultatų paklaida yra ne didesnė nei 3 proc.
ELTA
