Tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochos Lietuvos istorijos veikėjui generolui Povilui Plechavičiui skirtas aukšto lygio valstybinis apdovanojimas kelia kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.
"Vyčio ordinas - Armijos krajovos triuškintojui", "Apdovanotas už kovas su Armija krajova" - tokias antraštes skelbia įtakingi Lenkijos dienraščiai "Rzeczpospolita" ir "Zycie Warszawy".
Anot "Rzeczpospolita", P.Plechavičiaus vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė Antrojo pasaulinio karo metais "sudegino tris lenkiškus-baltarusiškus kaimus, nužudė kelias dešimtis žmonių, tačiau nelaimėjo nei vieno mūšio prieš Armiją krajovą, o prie Ašmenos patyrė gėdingą pralaimėjimą, po kurio buvo paleista".
Lietuvos Seimo narys Artūras Plokšto minėtajam dienraščiui sakė, jog apdovanojimą P.Plechavičiui skyręs prezidentas Rolandas Paksas "bet kokiais būdais bando išsikovoti visuomenės pasitikėjimą, o šiuo atveju tikimasi susilaukti nacionalistinių sluoksnių palankumo, tačiau prezidentas užmiršo, jog yra visos, o ne dalies šalies vadovas".
Pasak Seimo nario, vis dėl to "tai nereiškia, kad Paksas, kurį parėmė Lietuvos lenkai, praras jų pasitikėjimą, kadangi dauguma Vilnijos gyventojų mažai žino, kas vyko P.Plechavičiaus laikais".
Lenkijos istorikas profesorius Piotras Lossowskis (Losovskis) dienraščiui teigia manąs, jog po skirdamas apdovanojimą P.Plechavičiui, "tokiu būdu R.Paksas nori suvienyti Lietuvos dešiniuosius".
Tuo tarpu Vilniuje trečiadienį visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų kongresas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad generolo veiklą Lietuvos "daugiatautė bendruomenė vertina nevienareikšmiškai".
"Šis faktas yra skaudus ypač dabar, kai dabartinėje komplikuotoje politinėje situacijoje, prezidentas savo dekretu sąmoningai skatina Lietuvos piliečių konfrontaciją", - rašoma kongreso tarybos pirmininko Adamo Blaškevičiaus pranešime.
Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, komentuodamas prezidento sprendimą skirti valstybės apdovanojimą 1926 metais valstybės perversmą organizavusiam ir su lenkų partizanais per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojusiam P.Plechavičiui, šią savaitę žiniasklaidai sakė, kad "tai buvo pagrindinis veikėjas, palaidojęs demokratinę Lietuvą".
1926 metų gruodžio 17 dieną Lietuvoje buvo įvykdytas ginkluotas valstybės perversmas, po kurio valstybės vadovo postas atiteko prezidentui Antanui Smetonai, suvaržiusiam demokratijos plėtrą. Istorikų teigimu, P.Plechavičius ne tik aktyviai prisidėjo 1926 metais nuverčiant teisėtai išrinktą Seimą, bet yra susijęs su Vilniaus krašte gyvenusių civilių lenkų žudymu Antrojo pasaulinio karo metais.
Pasak A.Nikžentaičio, P.Plechavičiaus vadovautos Lietuvos vietinės rinktinės "rankos suteptos Vilniaus krašte gyvenusių nekaltų lenkų krauju", ir apdovanojimas gali sukelti vietos lenkų bendruomenės pasipiktinimą.
1995 metais daktaro laipsnį Varšuvos universitete gavęs ir knygą apie 1939-1944 Vilniaus vaivadijoje veikusią lenkų pasipriešinimo organizaciją "Armija krajova" (AK) parašęs istorikas Jaroslavas Volkanovskis BNS teigė nustatęs, jog nuo Vietinės rinktinės karių rankų žuvo iki 30 civilių gyventojų keliose vietovėse, esančiose dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, bei Vilniuje.
Pasak istoriko, 1944 metais, burdamas Vietinę rinktinę, P.Plechavičius teigė, jog ji kovos su bolševikais, tačiau jis nenustatė nė vieno mūšio su sovietiniais partizanais."Visi mūšiai buvo tarp AK ir Lietuvos vietinės rinktinės dalinių", - BNS sakė J.Volkanovskis.
Istoriko teigimu, Vietinę rinktinę apginklavę vokiečiai tikėjosi, jog ji padės kontroliuoti Vilniaus kraštą, tačiau, nepasiekus šio tikslo, rinktinės vadai, tarp jų ir P.Plechavičius, buvo suimti.
Prezidentūros kancleris Andrius Meškauskas BNS teigė, jog apdovanoti P.Plechavičių pasiūlė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, remdamasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu.
Centro tiekime, kurį pasirašė jo direktorė Dalia Kuodytė, pažymima, kad P.Plechavičius organizavo Vietinę rinktinę bei buvo suimtas už tai, jog atsisakė vykdyti vokiečių reikalavimą siųsti savo karius į Rytų frontą.
"Per trumpą laiką subūręs 19 tūkst. 500 savanorių, suorganizavo 12 batalionų bei dalinius prie komendantūrų. Septyni batalionai buvo apdairiai perdislokuoti į Rytų Lietuvą, kur buvo pristabdyta siautėjančių gaujų veikla", - sakoma centro pristatyme.Centro teikime pažymima, jog P.Plechavičius prieš pat suėmimą spėjo perduoti įsakymą Vietinės rinktinėms kariams išsiskirstyti ir taip jie buvo apsaugoti nuo beprasmės žūties po svetima vėliava.
Pats P.Plechavičius buvo išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje, bet vokiečiams traukiantis buvo paleistas, vėliau per Vokietiją pasitraukė į JAV. Jis mirė Čikagoje 1973 metais.
BNS
