Lenkija, jei bus atmesti jos reikalavimai pakeisti Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos projektą, dėl siūlomo dokumento gali surengti referendumą, pirmadienį (10.06) pareiškė valstybės ministras pirmininkas Leszekas Milleris (Lešekas Mileris).
Konstitucijos projektą ES vadovai aptarė šeštadienį susitikime, kuriuo pradėta tarpvyriausybinė konferencija. Konstitucijos projektui, kad jis būtų patvirtintas - per referendumą ar parlamento balsavimu, - turi pritarti 15 dabartinių bloko narių ir 10 naujokių.
"Dabar neverta spręsti referendumo klausimo. Jis turėtų būti paliktas tarpvyriausybinės konferencijos pabaigai, priklausomai nuo jos rezultatų", - sakė L. Mileris.
Lenkija ir Ispanija - didžiausios projekto kritikės, teigiančios, kad, pagal naująjį dokumentą, jos netektų privilegijų, kurios joms suteiktos trejų metų senumo ES Nicos sutarties.
Valstybiniam radijui L. Mileris teigė, kad lenkai per birželio mėnesio referendumą stojimui į ES pritarė, nes manė, kad valstybės prisijungimo sąlygos bus tokios, kaip nurodyta Nicos sutartyje. "Lenkų nuomonės gali prireikti paklausti, jei tarp to, ką sakėme per referendumo kampaniją, kai lenkus raginome balsuoti "taip", ir tarpvyriausybinės konferencijos rezultatų bus didelis skirtumas", - sakė jis.
Konventas, kurį sudarė 105 nariai ir kuriam vadovavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d'Estaing’as (Valeri Žiskaras d'Estenas), Konstitucijos projektą parengė birželį. Prieš tai debatai vyko 16 mėnesių.
Pagal Konstitucijos projektą ES Ministrų Taryboje sprendimus priimtų už juos balsavus paprastajai valstybių, atstovaujančių mažiausiai 60 proc. ES gyventojų, daugumai.
Balsavimo sistema pagal gyventojų skaičių Lenkijai suteiktų daug mažiau teisių nei numatyta Nicos sutartyje. Tuo tarpu pagal pastarąjį dokumentą Lenkija ir Vokietija turėtų beveik lygias balsavimo teises, nors Lenkijoje gyventojų ir perpus mažiau nei Vokietijoje.
"Svarbiausios ES žaidėjos" Prancūzija ir Vokietija tvirtina, kad Konstitucijos projekte numatyta balsavimo sistema yra nediskutuotina, tuo tarpu ES šiuo metu pirmininkaujanti Italija tikisi, kad iki metų pabaigos bus priimtas kompromisas.
“Reuters”-ELTA
