Latvijos centrinis bankas pareiškė esąs pasirengęs aušinti sparčiai augančią šalies ekonomiką didindamas palūkanų normas. Bankas veiksmų imsis, jei nepagerės fiskalinės politikos, prekybos ir infliacijos tendencijos bei finansų rinkoje palūkanų normos nepakils savaime.
"Artimiausiais mėnesiais šiuos veiksnius atidžiai stebėsime ir atitinkamai veiksime, - po valdybos posėdžio sakė Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimsevicas. - Tačiau tikimės, kad šiuos dalykus įvertins pati rinka, ir palūkanų normos pakils be centrinio banko įsikišimo".
Po to, kai Latvija 1991 metais tapo nepriklausoma nuo Maskvos, šalies centrinis bankas perfinansavimo normą, kuri šiuo metu siekia 3 proc., tik mažino.
I. Rimsevico nuomone, šalies ekonomikai reikia subalansuoto 6-6,5 proc. metinio augimo, o ne "didžiulio vienkartinio" spurto. Praėjusią savaitę Vyriausybė padidino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozę visu procentu iki 7 proc. Pirmąjį ketvirtį Latvija su 8,8 proc. BVP augimu tarp dešimties šalių, kurios kitais metais taps Europos Sąjungos narėmis, atsiliko tik nuo Lietuvos.
Vis dėlto augimas dar labiau padidino Latvijos einamosios sąskaitos deficitą, kuris jau praėjusiais metais sudarė nerimą keliančius 7,8 proc. BVP, kadangi padidėjo importas ir biudžeto deficitas.
Analitikus pribloškė birželio mėnesio vartojimo kainų indeksas, kuris, lyginant su geguže, pašoko net 0,7 proc. Birželio metinė infliacija sudarė 3,7 proc. (gegužę ji siekė 2,5 proc.).
I. Rimsevicas paragino Latvijos Vyriausybę didesnėmis mokestinėmis pajamomis mažinti fiskalinį deficitą ir palankiai vertino planus 2004 metais didžiausia biudžeto deficito riba nustatyti 2 proc. BVP.
Šiemet dešiniųjų Vyriausybė prognozuoja beveik 3 proc. - Mastrichto sutartyje numatytos didžiausios ribos - deficitą. Šį lygį gerokai per aukštu vadina ir šalies centrinis bankas, ir Tarptautinis valiutos fondas.
Reuters-ELTA
