Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Petras Viščinis išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuria pripažino dviejų Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnų, priėmusių kyšį, kaltę. Nors gyvenimo už grotų abu ekspolicininkai išvengė, tačiau ir palikti laisvėje nuolat prisimins tą nelemtąją praėjusio balandžio 7-osios naktį, kai nutarė pasipinigauti sulaikyto pažeidėjo sąskaita. Galima sakyti, vyrai buvo nubausti du kartus: pirmą - kai po viešumon iškilusio fakto neteko darbo policijoje, antrą - kai išgirdo teismo nuosprendį.
Dešimtokas "sudegino" kyšininkus
Tą naktį Marijampolės mieste patruliavusį policijos ekipažą sudarė trys pareigūnai: Viešosios policijos patrulių tarnybos vyresnysis policininkas Raimondas Senkaitis (30 m.) ir policininkas Arūnas Rainys (32 m.) bei Apsaugos skyriaus reagavimo grupės viršila Antanas Pažereckas (34 m.). Pastarasis vairavo tarnybinį Apsaugos skyriaus automobilį. Apie trečią valandą nakties pareigūnai pastebėjo automobilį "Ford Fiesta", lėtai kirtusį sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Pažeidėją jie sustabdė. Policijos automobilyje, į kurį A. Rainys atsivedė sustabdytąjį, paaiškėjo, kad netolimame kaime gyvenantis šešiolikmetis Gediminas, vienos miesto vidurinės mokyklos dešimtokas, neleistinai vairavo tėvui priklausantį automobilį. Vairuotojo pažymėjimo ir mašinos dokumentų jis neturėjo. Policininkas R. Senkaitis, turintis artimų žmonių tame kaime, vaikiną atpažino, todėl pasigailėjo. Žinoma, ne už ačiū - susitarė dėl atlygio pinigais. Iš pradžių buvo minima 100 JAV dolerių suma, po to nusileista iki 300 litų - esą kaip iš moksleivio. Aritmetika aiški - kiekvienam pareigūnui po 100 litų. Kadangi Gediminas pinigų neturėjo, anot jo, A. Rainys nurodė "susivynioti" per 40 minučių. Bene įdomiausia, kad sulaikytas pažeidėjas ketino "vyniotis" pėsčiomis, nes turbūt nedrįso akiplėšiškai padaryti dar vieną pažeidimą, tačiau policininkai vaikiną paragino važiuoti tėvo automobiliu - esą būsią greičiau.
Naktį negavęs pasiskolinti pinigų iš draugo motinos, Gediminas nusprendė kyšininkus "sudeginti". Jis nuėjo į policiją ir atsakingiems darbuotojams atvirai papasakojo, kas, už ką ir kiek pinigų reikalauja. Buvo parengta operacija: miesto pakraštyje patruliavusiam R. Senkaičiui Gediminas pasiderėjęs įteikė 200 litų ir kyšį priėmęs policininkas tuoj pat buvo sulaikytas su įkalčiu. Netrukus areštinėje atsidūrė ir balandžio 7-ąją kartu su juo dirbę A. Rainys bei A. Pažereckas. Visi trys buvo nušalinti nuo pareigų.
Ne visos balos šlapios?
Tiriant iškeltą baudžiamąją bylą dėl kyšio priėmimo A. Rainys atkakliai neigė nusikaltęs, todėl porą savaičių buvo suimtas. R. Senkaitis buvo atviresnis ir nuoširdesnis, užtat po dviejų parų sulaikymo buvo išleistas į namus. O A. Pažereckas, dvi paras taip pat praleidęs areštinėje, savo atkaklumu įrodė, kad ne visos balos būna šlapios - iš kai kurių galima pakilti ir sausam. Mat Antanas tikino nieko nežinąs apie kolegų sandėrį su pažeidėju. Pareigūnas, nors tą naktį ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie vairo (sandėris vyko ant užpakalinės sėdynės), įrodinėjo nesikišęs, nesidomėjęs, nieko negirdėjęs ir nematęs. Daug kam tokia versija atrodo vaikiška ir juokinga - snausti, negirdėti, nežinoti apie sandėrį, tačiau neprašomam (taip teisme teigė teisiamieji) nuvairuoti ekipažą į su pažeidėju sutartą vietą...
Na, kaip ten buvo iš tikrųjų, dabar lieka tik Antano sąžinės reikalas, nes, įpusėjus tyrimui, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta - nesant jo kaltės įrodymų. Galima tik paspėlioti, ar šiai bylai neturėjo įtakos būtent A. Pažerecko kaip tik tuo metu atskleistas benzino grobstymo iš Marijampolės apsaugos policijos mechanizmas, visoje šalyje sulaukęs didžiulio atgarsio, akivaizdžiai pademonstruotas per televiziją (šie reikalai tebetiriami Marijampolės prokuratūroje). Pats Antanas sako, kad kyšininkavimu buvo apkaltintas kerštaujant jam už tai, jog per daug mato, per daug žino ir nenutyli. Viso to rezultatas - A. Pažereckas vadinamojoje kyšio byloje liko tik liudytojas, buvo sugrąžintas į tarnybą ir dabar sėkmingai darbuojasi kitame rajone.
Didelė laisvės kaina
Teisme R. Senkaitis ir A. Rainys tvirtino, kad A. Pažereckas ne tik žinojo apie sandėrį su pažeidėju, bet vėliau, kai dešimtokas Gediminas buvo visaip "spaudžiamas", dargi porą kartų teiravosi A. Rainio, kur tie žadėtieji pinigai. Bet dabar tai jau nebesvarbu - bausmė dviem apkaltintiems pareigūnams nuo to nebūtų tapusi švelnesnė. Teismo nuosprendžiu abu nuteisti ekspolicininkai - ir R. Senkaitis, ir A. Rainys - palikti laisvėje. Jiems paskirtos 200 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) baudos - po 25 000 litų iš kiekvieno kišenės į valstybės kišenę, taip pat nutarta konfiskuoti abiejų turto už 100 litų (didesnių turtų pareigūnai turbūt nespėjo susikrauti).
Nuteistieji teismo salę paliko, rodės, patenkinti - vis dėlto laisvė. Nesvarbu, kad jos kaina - gerai įrengto dviejų kambarių buto (dabartinėmis kainomis Marijampolėje). Kokių planų turi baudoms sumokėti, abu ekspolicininkai mintimis su smalsiais žurnalistais nesidalino. Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad teismo paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta per du mėnesius po to, kai įsiteisėja nuosprendis. Jeigu nuteistieji nustatytu laiku baudos nesumoka, prasideda įvairūs jos išieškojimo keliai - nuo turto konfiskavimo iki areštinės (už 90 areštinėje praleistų dienų baudos dydis sumažėtų 90 MGL). Ar nuteisti Marijampolės policininkai, susigundę papildomu šimtuku litų, atsidurs nelaisvėje, ar, kiek pasikankinę, kažkaip susikraus nurodytą turtą, kad jį atiduotų valstybei, paaiškės ateityje.
