Alvidas JANCEVIČIUS
1999 metų sausio 6-ąją Vilniaus miesto Kapsų gatvės 32-ojo namo rūsio šiluminiame mazge linksminosi keli vyrai. Susiginčijo. Ir stojo G. Indriulis, K. Potapovičius bei A. Kemeža prieš vieną - R. Jankauską. Vėliau teisės medicinos ekspertams aukos kūne pavyko suskaičiuoti 34 smūgius rankomis bei kojomis į galvą, krūtinę, nugarą, rankas... K. Potapovičius, užsilipęs ant R. Jankausko, dar pašokinėjo ir koja palaikė prispaudęs kaklą. Nuo daugybės sužalojimų auka mirė.
Bet to vyrams neužteko. G. Indriulis, pamatęs, jog R. Jankauskas nebegyvas, liepė kartu buvusiam P. Iljinskiui sutvarkyti patalpą, nunešė lavoną į kitą kambarį ir pasiūlė supjaustyti (pats nupjovė kojas bei galvą).
Pernai metų balandžio 14 dienos nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nuteisė juos griežtomis bausmėmis. Aktyviausiam - G. Indriuliui buvo atseikėti devyneri metai laisvės atėmimo.
Lietuvos Apeliacinio Teismo teisėjų kolegija G. Indriulio apeliacinį skundą atmetė, tačiau pritaikiusi įstatymą "Dėl amnestijos akto" laisvės atėmimo bausmę sumažino pusantrų metų.
Bet tai nuteistojo nepatenkino. Jis parašė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skunde kategoriškai teigė už nužudymą esąs nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija skundą išnagrinėjo. Neginčijamai įrodyta, jog nužudytąjį R. Jankauską mušė visi trys nuteistieji, nukentėjusysis mirė nuo kūno sužalojimų visumos, išsivysčius trauminiam šokui. Auka buvo mušama ilgai, todėl G. Indriulis galėjo suvokti tokio mušimo pasekmes. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo Gintaro Indriulio kasacinį skundą atmetė.
