Konstitucinis Teismas nagrinės Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai tuo požiūriu, kuriuo šias teisės normas ginčija po vizų skandalo atsistatydinę diplomatai.
Kaip žinoma, buvusio vicekonsulo Sankt Peterburge Dariaus Ryliškio bei buvusio Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrojo sekretoriaus Ričardo Ramoškos skundus dėl atimtos teisės dirbti su valstybės paslaptimis nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė procesą ir dėl abejonių sukėlusių teisės aktų kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Leidimus dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija atsistatydinantiems diplomatams 2003 m. liepos 24 d. panaikino užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. 2003 m. rugsėjo 5 d. tokį sprendimą patvirtino ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
Nagrinėjant buvusių diplomatų inicijuotas administracines bylas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, kurios nuostata skelbia, kad sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, o jos sprendimai yra jau galutiniai ir teismui neskundžiami, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai (asmens teisė kreiptis į teismą) ir 109 straipsnio 1 daliai (teisingumą vykdo tik teismai).
Pareiškėjas abejoja, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis, kuri skelbia, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui (lygybės įstatymui principas). Pareiškėjo nuomone, ši norma iš esmės riboja proceso dalyvių ir teismo teisę bylos nagrinėjimo metu remtis įrodymais, kurie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat kilo abejonių, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos teisės normos, kurios be jokių išimčių neleidžia asmeniui, neturinčiam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pasak pareiškėjo, minėtos įstatymo normos neleidžia asmeniui susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, kurie yra valstybės paslaptis, ir taip asmuo tampa nelygiateisis su kita ginčo šalimi, kuri turi teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Konstitucinis Teismas gavo šių metų sausio 28 d.
Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymui, nes pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas netiria įstatymo atitikties kitam įstatymui.
Šiuo metu Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti 64 prašymai.
ELTA
