Nuolatinė laikraščio skaitytoja Genuefa Tamašauskienė iš Švenčionių rajono rašo, jog 1945 metais, tėvui dingus be žinios, jos vyras tapo visišku našlaičiu (motina buvo mirusi jau anksčiau). Laiško autorės pusseserės vyras taip pat žuvo 1945 metais. Moteris prašo paaiškinti, ar tėvo bei vyro netekę jos artimieji gali tikėtis vienkartinės kompensacijos ir kur dėl to reikėtų kreiptis.
Norint gauti vienkartinę kompensaciją už 1941-1990 metų okupacijų metu žuvusius asmenis, visų pirma reikia turėti jų žūties aplinkybes patvirtinančius dokumentus (būtent tokie dokumentai turi įrodyti, kad žmogus žuvo, o ne mirė sava mirtimi). Tuomet reikia kreiptis į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuris įsikūręs Vilniuje, Gedimino pr. 40. Jeigu laiško autorės artimieji neturi dokumentų, patvirtinančių tėvo bei vyro žūties aplinkybes, jiems reikėtų kreiptis į Ypatingąjį archyvą (Gedimino Pr. 40, Vilnius).
