Daiva NORKIENĖ
Žurnalistė rinko informaciją apie vyriausybinį Turniškių kompleksą aptarnaujančią komunalininkų bendrovę - ar racionaliai panaudojami valstybės pinigai. Staiga - skambutis: "Gelbėkit! Mus įtaria, jog bendraujame su spauda!" Žmogus, prisistatęs ilgamečiu Turniškių sodininku, vos neverkė, o susitikti su žurnaliste atskubėjo drauge su ten pat triūsiančia savo žmona: "Naktimis nemiegame, verkiame, bijom dėl savo ateities". Pasirodo, šeimą įmonės vadovybė nepagrįstai įtarė žinių teikimu "Akistatai" ir ėmėsi "priemonių". Vėliau sužinojome, jog įtarinėjama dar viena moteris, darbininkai šiurpinami būsima reorganizacija. Atseit plepate, todėl komplekso priežiūrą atiduosime kokiai nors bendrovei ir - viso gero!
Turniškių paslaptys
Gražiame pušyne prie Neries, toli nuo miesto triukšmo ir dūmų, įsikūrusi 40 hektarų plotą užimanti Turniškių gyvenvietė. Be šalies prezidento, premjero rezidencijų ir ištaigingai įrengtų svečių namų, čia ir Vyriausybės narių butai, tolėliau miške stovi prabangiai įrengtos kelių užsienio valstybių ambasadorių rezidencijos ir netgi Rumunijos ambasada. Visu šiuo ūkiu ir kitur esančiais vyriausybiniais objektais - poilsinėmis, viešbučiais, svečių namais - rūpinasi LR Vyriausybės kanceliarijos specialiosios paskirties akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, vadovaujama Valdo Račkio. Vienas šios bendrovės padalinys - Turniškių komplekso eksploatacinė tarnyba. Maždaug dviem dešimtims jos darbininkų (valstybės galvų patogumais rūpinasi staliai, elektrikai, kiemsargiai, santechnikai, sodininkai, yra net pirtininko etatas) vadovauja vyr. meistras Algirdas Norkus. Būtent apie šiuos du asmenis sostinėje sklando negeros kalbos - esą jie išnaudoja darbininkus ir netaupo valstybės lėšų.
Kaip "Akistata" valstybę "praturtino"
Pirmiausia pakalbinome vyr. meistrą Algirdą Norkų, neigusį visus gandus, tačiau iškart po pokalbio į savo įmonės kasą įnešusį lėšų už... traktoriaus ir automobilio nuomą.
- Jūsų asmeninis namas yra Balsių gyvenvietėje. Kaip iš atlyginimo pavyko "subudavoti" tokį didelį rūmą?
- Daugelis manęs klausia apie tą namą. Bet viską galiu labai paprastai paaiškinti. Pirma, kai jį prieš kelerius metus pirkau, nekilnojamojo turto kainos buvo mažesnės. Aš, mano dukra ir žmona porą vasarų uždarbiavome užsienyje, taip ir sukaupėme pinigų. Be to, iki lapkričio 1-osios dirbau antraeilėse pareigose kitame darbe. O antra, namą įsigijome neįrengtą.
- Teko girdėti, kad tą didžiulį rūmą įrenginėjo ne kas kitas, o jūsų vadovaujamos Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos darbininkai. Iš valstybės biudžeto išlaikomi žmonės ne tik rūpinosi jūsų privataus namo interjeru, bet ir klojo kiemo plyteles, savo namą nemokamai šildote tų pačių žmonių darbo metu su tarnybine technika Turniškių šile paruoštomis malkomis. Argi moralu privačioje valdoje įdarbinti sau pavaldžius žmones, juk jiems iš savo kišenės pinigų nemokėjote?
- Ką jūs! Namą įsirengiau su draugais. O jeigu kas ir matė mano pavaldinius mano namuose, tai jie šiaip sau buvo užsukę. Į svečius, taip sakant.
- Ką gi, darbininkai pas šefą vaikščiojo į svečius. Tačiau kaip jūs paaiškintumėte, kad jūsų privačiuose aruose (kieme ir kolektyviniame sode) rudenį ir pavasarį "sukiojasi" Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos traktoriukas? Kad jūs pats į darbą ir iš jo važinėjate tarnybiniais automobiliais, o per Vėlines su tarnybos visureigiu artimųjų kapines lankėte net Žemaitijoje?
- Kokie arai? Koks traktorius? Aš iš viso neturiu dirbamos žemės. Tarnybinio transporto asmeniniais reikalais nenaudojau. (Netrukus po šio pokalbio į bendrovės kasą A. Norkus įnešė pinigų už traktoriaus ir automobilio nuomą. Apie tai mus informavo A. Norkaus viršininkas V. Račkys - D. N.)
V. Račkys nebuvo originalus
Susitikimui su žiniasklaidos atstove LR Vyriausybės kanceliarijos specialiosios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės galva ruošėsi iš anksto ir to net neslėpė. Vos užsiminus apie tarnybinės technikos naudojimą asmeniniais tikslais pareiškė:
- Šito klausimo laukiau! Aš pats važinėju namo tarnybiniu automobiliu, nes taip pigiau negu nuomoti garažą ir samdyti vairuotoją. O dėl A. Norkaus... Taip, sutinku, čia jūs padarėte gerą darbą, nes jau po to, kai ėmėte domėtis, A. Norkus įnešė pinigų į kasą už pasinaudojimą technika. Bet dabar viskas gerai, galiu parodyti dokumentus!
- Mus informavo, kad Tarandėje jūsų namas iškilo ne be Turniškių darbininkų pagalbos.
- Padėdavo man darbuotojai, tačiau draugiškai, talkomis. Ir ne už ačiū. Aš juos pavaišindavau. Nepatenkintų tikrai neliko.
- O kaip dėl valstybei priklausiusio turto - baldų - pardavinėjimo saviesiems? Mums žinoma, jog Turniškėse jau ir verslininkams, politikams, užsieniečiams nuomojamos patalpos. Įsikurti tvarkingoje, policijos saugomoje valdžios gyvenvietėje norisi daugeliui pasiturinčių, trokštančių ramybės ir švaraus oro asmenų. Be to, tai puiki galimybė papildyti bendrovės biudžetą lėšomis. Už dviejų kambarių butuką Turniškėse per mėnesį galima gauti tūkstančio litų nuomos mokestį. Tuo tarpu ne vienas butas Turniškių komplekse stovi tuščias, be nuomininkų, nes visus interesantus atbaido kraupūs sovietmečio laikų baldai ir buities technika. Kalbama, kad atlaisvinant patalpas užsienio ambasadorių rezidencijoms, už "centus" saviesiems buvo pardavinėjami dar labai geri baldai, buities technika.
- Prisimenu, pirko A. Norkus vieną tokį importinį baldų komplektą raudonu gobelenu. Būčiau gal ir aš jį įsigijęs, bet pabijojau žiniasklaidos. Tada jį nusipirko A. Norkus. Šiaip daugiau nieko itin vertingo nepamenu, Turniškės stovėjo tik lietuviški baldai. Ir meluoja tas, kuris tvirtina, kad tai buvo specialiu užsakymu gaminti daiktai. Na, gerai, pirkau, vežiau baldų giminaičiams ir aš. Bet aukcionus skelbti neprivalu. Mes esame akcinė bendrovė ir pardavinėti inventorių be aukciono mums leidžia įstatymas.
Baimė
Vilniuje kalbama, kad Turniškių aptarnavimo bendrovėje tie patys žmonės dirba dešimtmečiais ir įtinka absoliučiai visoms valdžioms. Čia niekas nieko "nemato", čia kartais toleruojami pravaikštininkai ir girtuokliai tik todėl, kad "per daug žino" ir nėra kaip atleisti. Susidarius uždaram, vienas nuo kito itin priklausomam darbuotojų ratui, žinios iš Turniškių visuomenės beveik nepasiekia. Ką kalbėti, o ko ne, žino net ir save aukštai vertinantys bendrovės vadovai. Kai neseniai vienas žiniasklaidai prasitarė, jog premjero Algirdo Brazausko rezidencijoje rengiamas žiemos sodas, premjeras pyktelėjęs. Esą ten visai ne žiemos sodas, o tik įstiklintas balkonėlis. Ir žmogus turįs žinoti, ką kalbąs.
Tiktai tokioje uždaroje ir visko bijančioje, nuo sovietmečio nesikeičiančios sudėties bendrovėje ir tegalėjo įvykti mūsų aprašomi įvykiai. Beje, pajutę "Akistatos" susidomėjimą, bendrovės vadovai ėmėsi aiškintis, kas išdavikas. Paskui labai subtiliai paskleistas gandas, kad per išdavikus teks atleisti visus darbuotojus, o Turniškių priežiūrą patikėti kokiai nors bendrovei. Galite įsivaizduoti, kas darėsi: visi vienas antrą ėmė įtarinėti, šnairuoti, apkalbinėti, o vargšas sodininkas absoliučiai nekaltai tapo "visaliaudiniu priešu" ir puolė depresijon. Įsitikinome, kad esant tokiai atmosferai šioje bendrovėje darbininkų dalia vis tiek nepalengvės, todėl V. Račkio tiesiai paklausėme:
- Santykiai jūsų įmonėje primena feodalinius. Valstybės įstaiga, o demokratija nė nekvepia. Argi žmonės negali pareikšti savo nuomonės nebijodami prasidėsiančios raganų medžioklės?
- Nieko blogo tam sodininkui nedariau. Gal tik kiti darbininkai padarė šiokį tokį spaudimą... Prižadu, nieko jam neatsitiks ir po rašinio... Bet vis dėlto, kas jums suteikė visas tas žinias apie mūsų bendrovę? Norit, atspėsiu? Tikriausiai tokia viena moteris, kuri mažinant etatus turėjo pereiti į žemesnes pareigas...
