Daiva NORKIENĖ
- Prisižiūrėjus tiek ašarų ir skausmo, kiek aš jų matau, darosi nesvarbu: išmes mane ar paliks, - sakė "Akistatai" Vitalė Vinickienė, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė. - Žinau, kad po tokio interviu galiu būti atleista, puikiai suvokiu kritikuojanti tuos, kuriems aš esu pavaldi. Tačiau matydama, kas darosi medicinos sistemoje, tylėti nebegaliu!
Savo skaitytojams siūlome V. Vinickienės interviu.
- Jūsų vadovaujama audito inspekcija tiria gyventojų skundus dėl medikų darbo, tikrina gydymo įstaigų veiklą. Kaip ten iš tiesų: pacientai tokie nekantrūs ar medikai abejingi savo darbui?
- Kad jūs žinotumėt! Kiekvieną mėnesį mus pasiekia po tris keturis šimtus skundų: dažniausiai skundžiasi mirusių, invalidais tapusių giminės dėl esą laiku nesuteiktos pagalbos. Aiškinamės. O tada susumuojame rezultatus, ir paaiškėja, kad tą žmogelį buvo galima išgelbėti, aną. Tik vienas kitas atvejis, kai pacientas pasimirė dėl sunkios ligos... O už kiekvieno skundo slypi ašaros, neviltis, skausmas. Jau penkerius metus einu šias pareigas, ir tiek to skausmo mačiau! Norėtųsi ką nors realiai pakeisti, padėti žmonėms. Norisi, kad tas abejingas ir neatidus daktaras būtų nubaustas, o neišeina. Išaiškini "kaltininką", bet nubausti jį nėra kaip: jis mat nenusižengė veikiantiems įstatymams.
- Tai kas iš to jūsų darbo?
- Sėdžiu penkerius metus šioje kėdėje - kaip kalėjime. Esu parašiusi Sveikatos priežiūros užtikrinimo programą, kurią įgyvendinus medikai būtų verčiami dirbti kokybiškai. Jos niekam nereikia. Lygiai kaip Seime nepriimamas pacientų žalos atlyginimo įstatymas. Ar jūs žinot, kas šiandien darosi su sveikatos apsaugos sistema? Kuriami medikų monopoliai, kurių tikslas - adsorbuoti lėšas iš silpnesnių konkurentų. Sveikatos apsauga, kurią valstybė privalo užtikrinti, iš tikrųjų didžiajai daliai žmonių jau nebeprieinama. Žinot, kodėl šilumos, elektros tinklams įsiskolinusios daugumos miestelių gydymo įstaigos? Ogi dėl to, kad rajonų ligoninėms skiriama tik tiek pinigų, kad medikai išsimokėtų atlyginimus ir kad išlaikytų pastatus. Jeigu miestelių medikai nori dar ir gydyti, privalo iš kažkur sutaupyti: tarkim, nesumokėti mokesčių. Ir pabandytų jie pasiskųsti, kad neišgyvena - prasideda tokia demagogija. "Ką jūs, tai jūs nemokat tvarkytis! O mes sveikatos apsaugą užtikriname - pilna modernia aparatūra aprūpintų centrų! Tie centrai - monopolistai tikrai nesutalpins visos Lietuvos. Pagaliau jie neturi sraigtasparnių, kad spėtų laiku atsigabenti ligonį iš bet kurios atokios vietovės. Jie nenusitiesė superkelių, bet jau susiurbė didžiąją lėšų dalį! Visame pasaulyje paslaugos (taigi ir medicininės) artinamos prie žmogaus, o pas mus - atvirkščiai.
- Todėl jau dabar, kaip kad buvo ankstenėje publikacijoje aprašytu kareivėliu R. Gumbiu, pacientai į tuos centrus vežiojami asmeniniais automobiliais, o ten dar ir spardosi nenorėdami priimti į stacionarą?
- Prisimenu Raimondo atvejį ir plaukai šiaušiasi: Santariškėse patingėjo ištirti, Vievyje - irgi. Greitoji pagalba jo neišsivežė... Įstatymais nėra apibrėžta, ką ir kokiu atveju gydytojas privalo atlikti pacientui. Dabar tie medikai teisinasi, kad R. Gumbiui buvusi "tik sloga". O už vėliau išsivysčiusią ligą jie neprivalą atsakyti. Kol nėra konkretaus paciento teises ginančio įstatymo, padėtis nepasikeis. Bet kuris medikas, remdamasis savo patirtimi ir nuožiūra, galės gydyti arba ne. O juk viskas taip paprasta ir aišku: pas gydytoją einame ne todėl, kad pablogintų mūsų sveikatą. Einame gydytis, nes sveikatos priežiūrą mums privalo užtikrinti valstybė. Ir jeigu dėl kažkieno kaltės paciento būklė blogėjo, tapo kritinė, jis mirė ar liko neįgalus. Vadinasi, medikas neįvykdė savo pareigos.
- Tada R. Gumbis, nudegintų Marijampolės dvynukų tėvai gali prisiteisti kompensacijas iš kaltųjų?
- Teoriškai - gal. Bet tų kaltųjų paprasčiausiai neras. Beje, dėl tų dvynukų. Viena medikė po įvykio taip ir pasakė: "Guldžiau naujagimius ant termoforo ir guldysiu". Atseit, manęs niekas neprivers įsisąmoninti naujos aparatūros taikymo metodiką.
- Mums iki šiol neaišku, kodėl buvo nudeginti tiedu mažyliai. Juk, regis, ligoninė buvo aprūpinta moderniausia aparatūra?
- Dvynukų tėtis verslininkas, gali būti, kad su būsima gimdyve ligoninėje pasirodė ne tuščiomis rankomis. O ten iš tiesų naujagimius pašildydavo termoforais: mat taupant elektrą patalpų šildymo aparatūros nejungdavo, vystymo stalo tikriausiai irgi nešildė. O čia verslininkui gimė dvynukai, ir norėta pasirodyti kuo geriau: patalpoje tirsdešimt laipnių šilumos, stalo šildytuvas įjungtas, dėl viso pikto dar ir termoforus prie nugarėlių pridėjo. Mažylių oda nuo patalpoje buvusios šilumos suglebo, todėl tuoj pat nudegė nuo termoforo. Medikams neužteko supratimo, kad "triguba" šiluma visiškai nereikalinga!
- Tai kaip žmogui gyventi? Ko tikėtis? Pasiklausius jūsų, gali apimti visiška neviltis. Ar patartumėte ligonių tėvams ir artimiesiems, kad grūstų gydytojams dovanėles?
- Jei medikas nesąžiningas, ir tai nepadės! Žinau atvejų, kai pacientas esti beviltiškas, jokia operacija jam nereikalinga, bet medikas, spaudžiamas artimųjų, dar operuoja. O paskui šypsosi savame rate: "Žinojau, kad mirs". Bet nagai niežtėjo! O artimieji šitiek laiko kankinasi apimti apgaulingų vilčių.
- Argi visi jūsų inspekciją pasiekę skundai - tokie skaudūs? Mirtys, netektys?
- Gauname daugybę nusiskundimų dėl netikusių dantų protezų. Žmonės guodžiasi, kad sumokėjo pinigus, o kelis kartus tobulintas protezas - spaudžia, trina, išopėja ir skauda burna.
- Turbūt tai - dėl žmonių nekantrumo? Juk anksčiau ar vėliau priprantama?
- Aha! Jiems taip ir sako: "Nesuprantu, ko jūs norite - protezas geras! Tik šiek tiek netinka jūsų burnai". Tarsi žmogus galėtų nueiti ir pasikeisti savo burną į naują! Arba vėl: "Oi, kokia jūs, mieloji, nekantri!" Daugybė dantų technikų dirba prastai, ir dėl to nesuka sau galvos. O įsivaizduokit, kas būtų, jeigu batsiuvys jums pasiūtų kreivą ir lieptų grūsti koją ir eiti: "Jūs tokia nekantri! Priprasit!" Suprantama, nekokybiško bato nepriimtumėt, tačiau nekokybiškus dantų protezus - privalote. Beje, Lietuvoje nėra nė vienos laboratorijos, kurioje būtų galima nustatyti, kokį metalą įdėjo į jūsų burną. Jums sakys, kad auksas arba "tas ir tas", ir privalėsit tikėti. Nes niekas jums negalės atsakyti, kaip yra iš tiesų.
- Jūsų pasiklausius, tiesiog šiaušiasi plaukai. Jūsų institucija yra teisiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Tikriausiai raportuodami apie nuveiktus darbus ir ištirtus skundus ne kartą pašiurpinote ir labai aukštus valdininkus?
- Tokia kontrolierių įstaiga kaip mūsiškė turėtų būti nepavaldi raglamento kūrėjams, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijai. Juk būdamas klano viduje, su klanu nepakovosi. Vieną kartą dalyvavau televizijos laidoje, spėjau pasakyti vos tris sakinius, o paskui ministras per penkiaminutę "paleido frazę": esą kai kurie žmonės pernelyg daug kalba. Bet aš nesirengiu tylėti, aš matau tiek skausmo ir neteisybės aplink, kad to padaryti negliu. Todėl daviau interviu jums. Gimiau viename Žemaitijos kaime, beje, tai įvyko arklio traukiamame vežime. Todėl sau sakau ir sakau: "Tegul mane atleidžia, bet vežimo jie iš manęs neatims. Aš neprisirišusi nei prie turto, nei prie šiltos kėdės".
- Kam jums reikia ginti tą paprastą žmogų? Tą eilinį šalies pacientą? Juk kol jūs pati turite šį postą, esate garantuota dėl savęs ir savo artimųjų - juos gydys, o ne marins. Kam jums ta kova ir beprasmiškas konfliktas su aukščiausiomis valdžios viršūnėmis? (Žurnalistė sąmoningai nutyli garsias pavardes, kurios ne iš gerosios pusės ponia Vitalė paminėjo šiame interviu. Juo labiau, kad direktorė ir taip jaučia jai daromą spaudimą, be jokio pagrindo jai bandyta iškelti, tačiau nepavyko, baudžiamąją bylą už dokumentų klastojimą).
- Elementaru: juk ne kas kitas, o tie paprasti žmonės ir yra sveikatos apsaugos sitemos kreditoriai, jie ją išlaiko! Tai kiek dar galima dirbti orientuojantis ne į pacientų sveikatos gerinimą, o visai kitus rodiklius: tiek nupirkta aparatūros, tiek atlikta tyrimų. Atrodo, kad medikai dirba dėl darbo, o ne dėl rezultato...
- Ponia Vitale, nuraminkime skaitytoją: juk vis dėl to padėtis nėra be išeities. Pagal įstatymus, jis gali kreiptis į bet kurį jo pasirinktą gydytoją, taigi blogieji ir tingūs iš žaidimo iškris savaime - žmonės pas juos neis.
- O pamėgink, žmogau, pasirinkti gydytoją, kai jis tavęs nenori! Įsivaizduokit, kad žmogus ateina į Hyper Maksimą, mato galybę prekių, tačiau negali nė vienos pasiimti, nes jo piniginė palikta ligonių kasoje. Ta pati situacija ir čia. Kai matau, kas aplink darosi, suprantu: tokioje šalyje ramiai gyventi gali tik psichikos ligoniai, kurie nieko nesuvokia. Arba prisiplakti ir naudotis sistemos teikiama gerove. Visi kiti, tokie kaip aš, priversti beviltiškai kautis su malūno sparnais.
- Jūs kaunatės dėl Pacientų žalos atlyginimo įstatymo? Sistemai trūksta tik tiek?
- Dėl trijų įstatymų, apie kuriuos nenorima girdėti ir jų priimti.
