Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kazkokie apgailetini paskaiciavimai... Ka, tipo, lietuviai butu kovoje?
Manau nesupratote. Klaipedos rajonas priklausė Livonijos Ordino užkariautiems kuršiams, dabar Latvijos Respublikos, ir Kryžiuočių Ordino užkariautiems skalviams ( prūsams). Žodis Memelis yra Nemuno pavadinimas prūsiškai. Užkariauti prūsai niekada nepriklausė LDK. Prie LDK prisijungė tik neužkariautos lenkų ir vokiečių prūsų gentys, lenkų paniekinimai vadinamos jatviagie - jotvingiai. Tai dabartiniai Rytų ir Vakarų Dzūkai ir Sudūviai ( Suvalkiečiai). Vokiečiai nekeitė žemių pavadinimų, todėl Memel ir yra tikras skalviškas miesto pavadinimas. Gėda savintis pokariu išnaikintų prūsų tėvynę, juk praėjo tik penkiasdešimt metų.
Vokietija ir visos Tautu lygos nares jau seniai buvo pripazinusios Klaipedos krasta Lietuvai, sutartys buvo pasirasytos, ratifikuotos, reigstruotos ir ultimatumu sulauzytos.
Religinis plėšikas Ordinas nėra Vokietija. Po 500 metų, skaičiuojant nuo 1920, Vilnius jau būtų visiškai Lenkijos?
Smetona Lietuvius pavertė lūzeriais ir šitas mentalitetas dabar perduodamas iš kartos į kartą.
Jo, o mes turėtume susigrąžint visą Ukrajiną ir buvusią Livononiją, kur dabar Latvija ir Estija randas, nes tai mūsų istorinės žemės. Durnius tu bl...
Autoriau, esi melagis. Klaipėdą Vokietija susigražino pagal visus tarptautinės teisės reikalavimus. Ir nieko blogo čia nėra. Kodėl Lietuva 1923 galėjo okuoti teritoriją kuri niekada neprikalsė Lietuvai, o štai 1939 Vokietija negali susigrąžinti tai kas priklausė nuo seno?
Jūs vis rašote apie tą tarpukario Lietuvos kariuomenę, ir tarp eilučių teigiate kokia ji pakankamai stipri. Istorija yra mokslas apie tai kas buvo, o ne kas būtų buvę.
Jūs vis rašote apie tą tarpukario Lietuvos kariuomenę, ir tarp eilučių teigiate kokia ji pakankamai stipri. Istorija yra mokslas apie tai kas buvo, o ne kas būtų buvę.
Memelis skalviškai, o ne "politkorektiškai" Klaipėda.
"Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (sen. pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų - Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos.
Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.
Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).
............
Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų. Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų - Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos.
Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.
Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).
............
Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų. Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).
Vokiečiai tik susigrąžino žemes,kurios priklausė jiems pagal 1422m.Melno taikos sutartį,ir valstybinė siena nebuvo pažeista 500metų...
Klaipėdos atplėšimas 1939-aisiais