Daugiausia aukso liko Lietuvoje
Romualdas PAULIUKEVIČIUS
Trečiadienį uostamiestyje į Baltijos šalių ugniagesių pirmenybes iš keturių pabaltijo šalių susirinko apie 70 dalyvių.
Tokios sporto žaidynės rengiamos jau 24 kartą. Pirmąkart jos irgi vyko Klaipėdoje. Kaip išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo "Gaisrininkas Nr.1" Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kazys Zulonas, Baltijos šalių ugniagesiai rungtyniauja nuo 1961-ųjų. Kasmet jie susitinka vis kitoje Baltijos valstybėje. Tradiciškai į žaidynes kviečiami ir artimiausi kaimynai baltarusiai bei lenkai. Lenkijos atstovai šiemet neatvyko dėl nepaprastosios padėties, kilusios po potvynių.
Vyriausiasis varžybų teisėjas Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Juris Liabis (išėjęs į pensiją generolas) sakė, jog ugniagesių pirmenybės vyksta pagal modernizuotas dar tarybiniais laikais sukurtas taisykles, šiuo metu priimtas daugelyje Europos šalių.
Susitikime su žurnalistai kalbėję Estijos gelbėjimo valdybos generalinis direktorius Matis Raidma, Latvijos valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos generalinis direktorius Aivaras Straume bei Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos pirmasis viceministras Enveras Barijevas papasakojo, kaip jų šalyse organizuotas darbas. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje yra įkurti "112" centrai, koordinuojantys visų specialiųjų tarnybų darbą. Nutikus bet kokiai nelaimei, žmogus skambina telefonu 112, o centras nusprendžia, kokią tarnybą siųsti. Tokia praktika egzistuoja visame civilizuotame pasaulyje. Tik Lietuvoje skambinama telefonais 01, 02, 03. Kaip sakė departamento direktorius Kazys Zulonas, taip yra dėl kai kurių mūsų valdininkų nerangumo.
Abidvi varžybų dienas lietuviams padėjo gimtosios sienos. Jau pirmoje rungtyje - 100 metrų bėgime su kliūtimis - tris pirmąsias vietas užėmė lietuviai. Dar vieną aukso medalį šioje rungtyje iškovojo vilnietis A. Ragožinas. Jaunių grupėje pirmavo latviai, o lietuvaičiai pasitenkino sidabru.
Po pietų įvyko varžybų atidarymas ir prasidėjo estafetė 4x100 metrų bei kovinis išsidėstymas. Burtai lėmė, kad lietuviams du kartus teko susiremti su baltarusiais. Po įtemptos kovos lietuviai vėl laimėjo pirmąją vietą, antroji atiteko latviams.
Antrąją varžybų dieną (jos vyko jau ne stadione, o ugniagesių treniruočių aikštyne) lietuvių jėgų persvara prieš kolegas buvo akivaizdi: mūsiškiai greičiausiai kopė į ketvirtąjį mokomojo bokšto aukštą, buvo greičiausi ir ištraukiamųjų kopėčių pastatymo ir kopimo į trečiąjį aukštą rungtyje. Latviams pavyko iškovoti auksą tik ištraukiamųjų kopėčių pastatymo ir kopimo komandinėje rungtyje. Estai džiaugėsi, kad niekam nepavyko iš jų atimti trečiosios vietos (iš trijų).
Visi be išimties svečiai gyrė gerą pirmenybių organizavimą ir ypač klaipėdiškių ugniagesių techninę bazę. Tokių pastatų, ryšio priemonių ir tarnybos organizacijos nėra visame pabaltijyje. Toliau nueita ir uosto priešgaisrinės apsaugos srityje. Tai pripažino ir latviai, ir estai, ir baltarusiai. Dabar Klaipėdos ugniagesių vadas būgštauja, kad po gero pasirodymo netektų šių varžybų rengti nuolat.
