Šių metų balandžio 24-osios "Akistatoje" buvo išspausdintas žurnalisto A. Oniūno straipsnis "Klaipėdos prokurorai nusipelnė gyventi geriau". Straipsnyje išdėstyti faktai aiškiai neatitinka tikrovės, žemina tiek prokuratūros, tiek mano garbę bei orumą, faktiškai mėginama mane apkaltinti korupcija.
Tikrovės neatitinka šie teiginiai:
1. "Tačiau kai įtariamieji buvo sulaikyti, vienas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovų greitai pareikalavo bylą nutraukti. Kalbama, kad tai buvo miesto vyr. prokuroras S. Stulpinas. Nutraukti nepavyko. Tačiau nuteisti kaltųjų - taip pat. Įrodymų pritrūko, nukentėjusiųjų nebuvo. Sunku būtų teigti, kad prokuroras S. Stulpinas sužlugdė "Lietuvos kuras" bylą. Tačiau žmonėms burnų neužimsi, o šnekama, kad S. Stulpinas, atvykęs iš Šilutės dirbti Klaipėdoje, iš pradžių apsigyveno Klaipėdos kuro tiekimo bazei priklausančiame bute. Vėliau S. Stulpinas išsikraustė, o butą užėmė jo pavaduotojas".
Aš niekad nedariau jokios įtakos, kad baudžiamoji byla dėl sukčiavimo "Lietuvos kuro" degalinėje Nr. 17 būtų nutraukta. Priešingai, viskas buvo daroma, kad kalti asmenys būtų perduoti teismui. Baudžiamąją bylą jau seniai prokuratūra perdavė į teismą ir jau seniai kalti asmenys yra nuteisti. Aš nematau nieko blogo, jei miesto vyr. prokuroras, neturėdamas kur gyventi, apsigyveno laikinai valstybinei įmonei priklausančiame laisvame tarnybiniame bute ir mokėjo visus mokesčius. Be to, atkreipiu dėmesį į tai, kad kai išsikėliau iš minėto buto, jis laikinai buvo išnuomotas STT Klaipėdos skyriui ir jame niekada kitas prokuratūros darbuotojas negyveno ir dabar negyvena.
2. Dar didesnį pasipiktinimą sukėlė straipsnyje aprašyta kailiukų kontrabandos baudžiamoji byla. Šią bylą tikrai kontroliavau asmeniškai, bet ne todėl, kad būčiau kuo nors suinteresuotas, o todėl, kad įtariamieji įvairiais būdais bandė paveikti kvotos ir tardymo organus, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. 1995 metų balandžio 23 dieną Klaipėdos miesto VPK NTS komisaras inspektorius E. Merkevičius mane informavo apie kontrabandos sulaikymą ir prašė švenčių dienomis išspręsti jų suėmimo klausimą. Kadangi švęsti Kalėdų su žmona važiavau į Telšius, tai pavedžiau savo pavaduotojui V. Dirksčiui pasiimti antspaudą į namus ir išspręsti šį klausimą teigiamai.
Kontrabandos baudžiamosios bylos buvo tardymingos prokuratūrai, todėl, suėmus įtariamuosius, baudžiamąją bylą privalėjome nedelsiant priimti prokuratūros žinion. Įtariami asmenys teigė, kad tai ne brangiakailiai kailiukai, o brokinės jų odelės, išduotos iš Danijos perdirbti, ir kad jų vertė atitinka nurodytą deklaracijoje. Aišku, kad esant tokiai situacijai, nebuvo tikslinga įtariamuosius laikyti suimtus. Kilus įtarimui, kad kontrabandininkai galėjo paveikti bylą tyrusį prokurorą R. Stirbinską, kuris, neatlikęs visų tardyminių veiksmų, šią baudžiamąją bylą buvo net nutraukęs, aš panaikinau neteisėtą tokį nutarimą ir nedelsiant pakeičiau prokurorą. Tardymą atlikti buvo pavesta prokurorui B. Armonui. Būtent mano nurodymu buvo pakeista kontrabandinio krovinio laikymo vieta bei sustiprinta jo apsauga, o vėliau priimtas sprendimas kailiukus realizuoti į valstybės pajamas. Prokuratūroje kaltinamajam P. Juciui buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 3 dalį, t. y. kontrabanda stambiu mastu, muitininkui buvo pareikštas kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Būtent su tokiais kaltinimais baudžiamoji byla buvo perduota teismui.
Deja, tiek apygardos, tiek Apeliacinis Teismas nusprendė kitaip. Kaip nors kitaip įtakoti teismo sprendimų, kaip įstatymo nustatyta tvarka, mes neturime teisės.
Visiška nesąmonė, išspausdinta "Akistatoje", yra ir tai, kad aš Lelijų gatvėje statausi namą. Šis faktas rodo, kad žurnalistas stengiasi bet kokia kaina sukompromituoti mane asmeniškai, net spausdina ne man priklausančio namo Lelijų gatvėje nuotrauką, nors aš su šiuo namu neturiu nieko bendra. Žurnalistas šio namo statybą aiškiai susieja su korupcija tiriant minėtas baudžiamąsias bylas.
S. Stulpinas
