Kinų mokslininkai atrado plunksnuoto, ketursparnio dinozauro iškasenas, kurios pateiks mokslui naujų faktų apie skraidančių gyvūnų evoliuciją.
Šis padaras, pavadintas lotyniškai Microraptor gui, mažiau nei metro dydžio, tikriausiai galėjo sklęsti nuo medžio į medį - panašiai kaip šių laikų voverės skraiduolės, nors mosuoti sparnuotomis galūnėmis jis dar negalėjo."Rastos iškasenos yra geriausias pereinamojo iš dinozauro į paukštį tarpsnio pavyzdys", - aiškino trečiadienį Kinijos mokslų akademijos Pekine atstovas Xing Xu.
"Tai grandis tarp neskraidančių dinozaurų ir (skraidančių) paukščių", - tvirtino jis.Daugiau kaip 100 metų paleontologai ginčijasi, ar pirmieji skraidantys padarai išsivystė iš laipiojančių po medžius ir mėginančių sklęsti, ar iš bėgiojančių žeme ir mėginančių plasnoti galūnėmis.
"Šis atradimas verčia mus pervertinti iš naujo kai kuriuos klasikinius teiginius apie dinozaurų evoliuciją, ypač jų judėjimo evoliuciją", - sakė Xing Xu.
Ketursparnis dinozauras, aprašytas žurnale "Nature" rastas Kinijos šiaurės rytų provincijoje Liaoninge, pagarsėjusiame priešistorinių gyvūnų iškasenomis. Jis priskiriamas dromeozaurams.
Dromeozaurai priklauso teropodais vadinamų dinozaurų grupei, turinčių apie 100 anatomijos bruožų, kurie būdingi ir paukščiams - tai ir krūtinkaulio išsišakojimas, lankstūs sąnariai, ir tripirštės kojos.
Xing Xu ir jo kolegos mano, kad ankstyviausi paukščių ir dromeozaurų protėviai turėjo po keturis sparnus ir kad užpakaliniai sparnai evoliucijos bėgyje buvo prarasti.Beje, mintis, kad gyvių skrydis vystėsi nuo sklendimo plasnojimo link, priklauso gamtininkui Williame’ui Beebe’ui, pareiškusiam tokią nuomonę dar 1905 metais.
Ir kaip sako Kanzaso universiteto mokslininkas Richardas Prumas, Microraptor gui yra "tartum nusklendęs iš Williamo Beebe’o užrašų knygos".
Richardas Prumas, žurnale "Nature" komentuodamas šio dinozauro atradimą, spėja, jog dabar prasidės tikra skrydžio evoliucijos aiškinimų revoliucija, kuri remsis sklendimo nuo medžių prielaida.
EPA-ELTA nuotrauka
Reuters-ELTA



