Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Tokiu posakiu galima apibūdinti Lietuvos ir Ispanijos futbolo rinktinių susitikimo baigtį. Tiesa, vilkas galėjo likti ir tuščiu skrandžiu, jeigu ne fortūna ar retkarčiais teisėjo iš Italijos tendencingi sprendimai.
Aišku, negalima Stefano Farinos kaltinti vienpusišku teisėjavimu, tačiau po kelių jo sprendimų alaus gurkšnis nejučia užstrigdavo giliai gerklėje. Bene labiausiai įsiminė N. Barasai skirta abejotina geltona kortelė (priešininkas apglėbęs laikė lietuvį, o vėliau krito lyg kirviu pakirstas). Nemanau, kad aistruoliai pamiršo ir itin šiurkščią Ž. Karčemarsko ataką, už kurią ispanai taip ir liko nenubausti, o teisėjas į šeimininkų karatė tipo veiksmą sureagavo, lyg tai būtų buvęs savaime suprantamas dalykas.
Negalima teigti, kad Italijos teisėjui turėjo reikšmės Ispanijos ir Italijos pietietiški draugiški santykiai, tačiau varžovų autoritetas ganėtinai giliai buvo įspraustas į smegenis. Klausimas: „Jeigu su ispanais būtų žaidę čekai ar prancūzai ir būtų buvęs įmuštas įvartis „Poškaus stiliumi“, ar jis būtų neįskaitytas?“ Aišku, dėl šio epizodo teisėjo kaltinti nereikėtų, nes nuošalė, nors ir nebuvo itin akivaizdi, bet buvo. Tačiau tokie nukrypimai apie čekus ar prancūzus verčia šiek tiek pasamprotauti.
Teisėjas neturėjo įtakos ir nepriekaištingai atliktam ispanų puolėjo Alberto Luque įvarčiui, po kurio lietuviai liko besivejančiųjų vaidmenyje. Deja, nepavijo. Bet paskutinės 20 žaidimo minučių parodė, kad ispanai toli gražu ne vilkas pabaisa, o lietuviai ne ramios vidutinės avelės.
Ko jau vertas R. Poškaus smūgis 90 min., išvertęs nemažą dalį alaus bokalų ir privertęs lietuvius atsidūsti taip, kad jau yra garantuota nominacija kategorijoje „Garsiausia aimana 2005“. Ach, kad I. Casillaso pirščiukai būtų trumpesni arba šuolis - žemesnis.
Vis dėlto šis pralaimėjimas buvo bene labiausiai tikėtinas iš visų Lietuvos rinktinės susitikimų atrankos grupėje, o prisiminus ankstesnius susitikimus su ispanais (bendras dviejų rungtynių rezultatas - 0:7) belieka tik nukelti skrybėles prieš kovingą Lietuvos rinktinę.
Įkvėpimas, ugnelė akyse, susirūpinęs V. Ivanausko veidas - kur tai buvo anksčiau matyta žaidžiant rungtynes išvykoje su tokio lygio komanda kaip Ispanija. Lietuvių galvose kovingumo samprata keičiasi, o ypač tai akivaizdu stebint naujosios kartos Lietuvos futbolininkus - E. Česnauskį. D. Česnauskį, G. Paulauską (jau ko vertas prakirstas antakis ir siuvimo procedūra tuoj pat už aikštės ribų), N. Barasą, kuriems neegzistuoja jokie autoritetai.
Taigi niekas neprarasta ir kol kas trečia vieta grupėje bei visi šansai kovojant dėl antros vietos (iki jos mus skiria trys taškai). Artimiausiu metu laukia žūtbūtinės kovos su mirtinais priešininkais - serbais, ir jau išvykoje lietuvių „aplamdytais“ bosniais ir belgais, po kurių ir turėtų paaiškėti, ar mes jau žengiame pasaulio futbolo elito link.
Lietuvos ir Ispanijos kovos dar nesibaigė. Taip jau susiklostė, kad estafetę iš futbolininkų perims rankininkai, kurie dėl kelialapio į Europos čempionatą susigrums su pasaulio čempionais ispanais.
Neabejotinas šios poros favoritas - Ispanija, o dar žinant, kad Lietuva paskutinį kartą svarbiausiose pirmenybėse - pasaulio ir Europos čempionatuose - nedalyvavo jau dešimtmetį, didelių vilčių puoselėti lyg ir nereikėtų. Bet stebuklų būna. Rinktinės treneris žada įtemptą kovą Vilniuje, o kaip rodo praktika, jo žodžiai nėra be pagrindo, nes lietuviai dažnai laimi pirmą susitikimą, tačiau įgytos persvaros pristinga galutiniam rezultatui.
Kitą savaitę Lietuvą aplankys ne tik Ispanijos rankinio elitas, bet ir geriausi pasaulio diskininkai. Vyks tarptautinės disko metikų varžybos, kuriose dalyvaus besistiebiantys Estijos sportininkai - G. Kanteris (geriausias šio sezono rezultatas - 70 m 10 cm) ir K. Tammertas, arogantiškasis vokietis, penkiskart pasaulio čempionas L. Riedelis, olimpiados prizininkas Z. Kovago iš Vengrijos (jo šlapimo pūslė tikriausiai normali) ir disko sektoriaus modelis pamaiva F. Krugeris iš PAR.
Aišku, visi tikisi, kad pirmuoju smuiku grieš Virgilijus Alekna, kuris demonstruoja puikią formą ir praėjusią savaitę triumfavo „Grand Prix“ varžybose Sevilijoje, artimiausią priešininką aplenkęs daugiau negu 2 metrais.
Finišuojant krepšinio sezonui Europoje, didesnio susidomėjimo sulaukia ir kitos sporto šakos - futbolas, rankinis, lengvoji atletika. Svarbiausia - mes ten irgi turime vilčių ir norėtųsi laužyti nuostatas, kad sportas Lietuvoje užsibaigia ties krepšinio aikštele.
