Kauno tvirtovės atgaivinimo reikalai gali pajudėti į priekį. Kauno fortų sistema pristatyta tinklo "Convernet" dalyvių susitikime, kuriame buvo dalijamasi idėjomis ir patirtimi apie tai, kaip šiandienos gyvenimui pritaikyti fortifikacinius įtvirtinimus, likusius po Pirmojo pasaulinio karo.
Tarptautinis tinklas "Convernet", sukurtas pernai pavasarį, jungia valstybines, visuomenines organizacijas ir mokslinius institutus. Tarp kitų Baltijos jūros regiono šalių projekte dalyvauja ir Lietuva, nors kol kas neparuoštas nė vieno Kauno forto konversijos projektas.
Neseniai Kaune lankęsis "Convernet" atstovas Hartmutas Roderis su kolegomis iš Humboldto universiteto (Berlynas) sužadino kauniečių entuziazmą taip pat imtis iniciatyvos - jie pristatė "Convernet" pasiekimus Europoje ir pateikė pasiūlymą sukurti maršrutą per Europos karines tvirtoves - nuo Berlyno iki Kauno. Kaip "Statybų pilotui" sakė "Convernet" atstovė Kauno savivaldybėje Sonata Ūmantaitė, kol kas veikla Kauno fortuose nėra koordinuojama. Neatlikta ir studija, iš kurios paaiškėtų, koks konversijos būdas geriausias konkrečiam fortui.
Beje, nors investicinių projektų Kauno fortai dar nesulaukė, idėjų, kaip juos atgaivinti, yra - užtenka prisiminti praėjusį rugsėjį Pirmajame Kauno forte įvykusį kultūrinį renginį "Pulsas forte".
Kai kurie tinklo "Convernet" projektai lėšų gali sulaukti iš struktūrinių ES fondų, bet projekte dalyvaujančios organizacijos pačios turi ieškoti pagrindinių finansavimo šaltinių ir investuotojų.
Kauno tvirtovė, pastatyta XIX amžiuje, buvo viena didžiausių ir moderniausių Europoje. Dabar ji yra vienintelė tokio tipo išlikusi fortifikacinė sistema Rytų Europoje.
“Statybų pilotas”
