Valdas KVEDARAS
Vakar Vilniuje teismas leido suimti Interpolo kanalais ieškotą Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities gyventoją Leonidą Paršukovą, pravarde Piterskis (37 m.), įtariamą nusikaltimais Rusijoje ir Lietuvoje. Rusijoje jis įtariamas ne viena žmogžudyste, vadinamas samdomu žudiku. L. Paršukovas buvo sulaikytas "Aro" pareigūnų gruodžio 11-ąją Kaune, Vilijampolėje, kur, manoma, keletą mėnesių nelegaliai gyveno išsinuomotame bute ir bendravo su šio miesto automobilių vagimis. Sulaikius pas įtariamąjį rastas koviniais šoviniais užtaisytas brauningas. Iškart po sulaikymo Kaune bei Vilniuje buvo atlikta keletas kratų, tačiau nieko pareigūnus dominančio nerasta, daugiau įtariamųjų nesulaikyta. Tokią nesėkmę kriminalinės policijos pareigūnai iš dalies sieja su informacijos nutekėjimu - apie kaliningradiečio sulaikymą pranešta atliekant antrąją iš kelių planuotų kratą. L. Paršukovui Vilniaus apygardos prokurorai ketina pareikšti kaltinimus dėl turto prievartavimo ir neteisėto laisvės atėmimo.
Įtariamas pagrobęs verslininką
Šių metų vasarą į Lietuvos teisėsaugininkus kreipėsi Karaliaučiaus verslininkai, kad išvažiavęs į Vilnių dingo jų partneris ir kraštietis Igoris Grebeniukovas. Kaliningradiečiai su keliais lietuviais buvo įkūrę bendrą įmonę, kuri daugiausia vertėsi stambioms autoserviso įmonėms automobilių atsargines detales iš Vokietijos gabendama. Pagal pareiškimą prieš du mėnesius Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla.
Pagal kaliningradiečių versiją, su I. Grebeniukovu Vilniuje paskutinis bendravo L. Paršukovas. Teigiama, jog bendroje įmonėje neoficialiai "sukosi" ir jo pinigai, kuriuos jis ketino atsiimti su didžiuliais procentais. Verslininkams nesutikus su tokiais kategoriškais reikalavimais, I. Grebeniukovas buvo pagrobtas. Jo partneriams vėliau buvo skambinama mobiliojo ryšio telefonu ir reikalaujama išpirkos. Nors Karaliaučiaus teisėsaugos pareigūnai labiau linkę manyti, kad verslininkas nužudytas, jų kolegos iš Lietuvos neatmeta galimybės, jog jis gali būti apsistojęs Rusijoje arba vienoje iš Vakarų valstybių ir gyventi svetima pavarde. Mat, kai kurių šaltinių duomenimis, iš įmonės sąskaitos yra dingę dalis pinigų.
Nors Lietuvos teisėsaugininkai slepia, kaip pavyko aptikti svetima pavarde Kaune gyvenantį L. Paršukovą, jį greičiausiai po tam tikrų pareigūnų veiksmų išdavė šio miesto nusikalstamų grupuočių atstovai. Nors Piterskis ir būtų slėpęs nuo bendrų savo tikrąją pavardę ar pravardę, jo tapatybę puikiausiai atskleidė ant galvos esantis ganėtinai didelis randas. Kriminalinės policijos teigimu, Kaune L. Paršukovas su vietos nusikaltėliais užsiėmė prabangių automobilių vagystėmis, rūpinosi rasti joms pirkėjus Karaliaučiaus srityje ir Rusijoje.
Karaliaučiaus siaubas
Nuo 1999 metų Interpolo kanalais ieškotas L. Paršukovas įtariamas Karaliaučiaus srityje nužudęs ne mažiau kaip penkis verslininkus bei milicininkus. Pareigūnai, remdamiesi šaltiniais iš vietos nusikalstamo pasaulio, įtaria, jog Piterskis yra kruvinai susidorojęs su ne vienu kriminalinio pasaulio autoritetu. Todėl Karaliaučiuje jo buvo bijoma, o vienas iš nusikaltėlių vadeivų net buvo paskelbęs sumokėsiąs didelę premiją tam, kas L. Paršukovą sugebės nužudyti. Vengdamas susidorojimo, žinodamas esąs ieškomas ir teisėsaugos pareigūnų, Piterskis pastaruoju metu buvo apsistojęs Lietuvoje, retkarčiais nuvykdavo į Latviją.
Nors L. Paršukovui Karaliaučiuje inkriminuojama ne viena žmogžudystė, pareigūnai atvirauja, jog daugumos greičiausiai nepavyks įrodyti. Mat visais atvejais nėra liudininkų, neaptikta jokių nusikaltėlio pėdsakų. Net tais atvejais, kai aukos buvo nužudytos jų namuose, pareigūnams nepavykdavo aptikti absoliučiai jokių įrodymų. Tai siejama su L. Paršukovo tarnyba armijoje - tuo metu, kai dar nebuvo pašliję jo santykiai su Karaliaučiaus nusikaltėliais, jis didžiavosi tarnavęs VŽU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) specialiajame dalinyje karininku, buvo paruoštas diversinei veiklai. Tai reiškia, jog jis buvo puikiai išmokytas ir žudymo "meno". Tačiau vieną kartą Piterskis "apsišvietė" - negavęs duoklės iš verslininko, jis ketino išžudyti visą jo šeimą. Tačiau vykstant egzekucijai sužeistas verslininkas dar sugebėjo kirvio ašmenimis suduoti žudikui per galvą - nuo to laiko jis pažymėtas nepaslepiamu randu.
Nesugaunamasis L. Paršukovas teisėsaugininkams į rankas buvo pakliuvęs Latvijoje. Mūsų šaltinių duomenimis, jis buvo sulaikytas dėl mašinų vagysčių ir nuteistas. Tačiau Rusijos pareigūnai Piterskį išduoti paprašė tik tada, kai jis buvo paleistas iš kalėjimo ir be pėdsakų dingo. Neatmetama galimybė, jog ištrūkęs į laisvę L. Paršukovas apsistojo Lietuvoje, svetima pavarde gyveno tai Vilniuje, tai Kaune, aktyviai bendravo su vietos nusikaltėliais.
Nesieja su boksininkų mirtimi
Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai "Akistatai" sakė, jog šiuo metu nėra jokių duomenų įtarti, jog L. Paršukovas kokiu nors būdu būtų prisidėjęs prie Lietuvos bokso federacijos prezidento bei su Kauno "Daškinių" gauja siejamo Remigijaus Daškevičiaus arba kito kauniečio, buvusio boksininko Vaido Macelio, nužudymų. Nors šios versijos ir bus tikrinamos, šiandien pareigūnai sako turintys mažai vilties, kad jos gali pasitvirtinti. R. Daškevičius buvo nužudytas Vilniuje, vos išėjęs iš picerijos "St.Valentino", snaiperio, paleidusio vienintelį šūvį maždaug iš už 90 metrų esančio buto lango. Po savaitės pareigūnai aptiko butą, kuriame buvo pasislėpęs nusikaltėlis, rado paliktą šautuvą su optiniu taikikliu, iššauto šovinio tūtelę - ginklo apkaboje trūko vienintelio šovinio. Sprendžiama, jog žudiko būta kvalifikuoto - ne tik ant šautuvo, bet ir ant šovinių neaptikta ne tik pirštų atspaudų, bet ir kūno riebalų likučių. Kambaryje ant palangės aptikta patalynės, ant kurios vyriškis greičiausiai buvo pasidėjęs į auką nutaikytą šautuvą ir ranką - tik tokiu būdu buvo galima tikėtis vienintelio taiklaus šūvio. Taip pat paaiškėjo, jog butą maždaug prieš du mėnesius iki žmogžudystės per agentūrą "Status" buvo išsinuomojęs vyriškis netikra pavarde. Atsižvelgus į šią aplinkybę, nusikaltimui buvo ruošiamasi iš anksto žinant, jog R. Daškevičius mėgsta lankytis šioje picerijoje (teigiama, jog į R. Daškevičių buvo pasikėsinta Kaune keletą dienų prieš tai, kai anonimas išsinuomojo butą Vilniuje). Tuo tarpu L. Paršukovui inkriminuojamų nusikaltimų braižas visai kitoks - aukas jis paprastai sušaudydavo iš automato arba pistoletų. Todėl su didelėmis išlygomis Piterskiui inkriminuojamus nusikaltimus galėtų atitikti tik drastiška gruodžio 5-osios žmogžudystė Kaune, kai buvo nužudytas V. Macelis.
Tokius samprotavimus prokuratūros pareigūnai grindžia griežtai nusistovėjusia tvarka nusikalstamame pasaulyje ir samdomų žudikų elgesiu. Autoritetą nusikaltėlių pasaulyje turėjusiam R. Daškevičiui pasamdytas žudikas turėjo būti jokiu būdu nežinomas Lietuvos nusikaltėliams. Kad atsitiktinai informacija neiškiltų viešumon, nepaaiškėtų žmogžudystės užsakovas ir motyvai, toks snaiperis turi būti nežinomas ir Kaliningrado srityje, kur verslą turėjo R.Daškevičius. Kita vertus, gerai savo "amatą" išmanantis samdomas žudikas puikiai supranta, jog po rezonansinės žmogžudystės Vilniuje būtina kuo skubiau palikti Lietuvą.
Panašia logika šiandien neigiami ir įtarinėjimai, kad L. Paršukovas gali būti prisidėjęs prie V. Macelio nužudymo. Mat Interpolo ieškomas Piterskis buvo pasirinkęs ramesnį (mašinų vagies) gyvenimą, glaudžiai bendravo su tokio pobūdžio "verslu" užsiimančiais vietos nusikaltėliais, tad rizikuoti viešai šaudyti mieste ir būti atpažintam (o galbūt ir bendrų išduotam) vargu ar jis būtų pasiryžęs. Nors, išskyrus pistoletą, daugiau jokių įkalčių prieš L. Paršukovą nerasta, per savaitę pareigūnai tikisi nustatyti ratą asmenų, su kuriais rusas palaikė glaudžius santykius. Tad neatmetama galimybė, jog kaliningradiečiui gali būti pareikšti kaltinimai ne tik dėl turto prievartavimo ir neteisėto laisvės atėmimo.
