Opaligė - tai viso organizmo liga, pasireiškianti ribotu skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelių defektu - opa. Defektas gali būti paviršinis, apimantis tik gleivinę ir pogleivį - tai paprastoji opa. Ji pasitaiko retai. Dažniausiai opa paliečia gilesnį raumenų sluoksnį ir dangalus. Tokios opos sugijusios palieka randus.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa yra vienos labiausiai išplitusių ligų.
Kas sukelia opą? Anksčiau buvo labai daug teorijų - kad opaligė išsivysto dėl funkcinių-morfologinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pakitimų, hormonų apykaitos sutrikimų, dėl kai kurių medikamentų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vartojimo ir kt.
1983 metais buvo atrastas ir išaugintas ligos sukėlėjas (bakterija) ir įrodyta, jog apie 90 procentų opaligės atvejų sukelia būtent ši infekcija. Todėl iškart buvo skirtas didelis dėmesys veiksmingam ligos gydymui antibiotikais.
Ligą sukelianti bakterija (Helikobakter pylori) - labiausiai paplitusi infekcija visame pasaulyje. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip pusė planetos gyventojų yra užsikrėtę šia infekcija (išsivysčiusiose šalyse užsikrėtusiųjų yra apie 30-40 proc., besivystančiose - net 70-90 proc. visų gyventojų skaičiaus).
Lietuvoje šia infekcija yra užsikrėtusių apie 50-60 procentų suaugusiųjų, apie 30 procentų - 11-12 metų amžiaus vaikų. Tarp 50-60 metų amžiaus sulaukusių kraujo donorų minėtą infekciją nešioja net apie 70-80 procentų.
Įvairių autorių duomenimis, tarp dvylikapirštės žarnos opalige sergančių asmenų ši infekcija randama 95-100 procentų, o tarp sergančių skrandžio vėžiu - apie 80-90 procentų atvejų.
Kuo sergantieji opalige skundžiasi? Ligonio nusiskundimai tiesiogiai siejasi su tuo, kokioje skrandžio vietoje ar dvylikapirštėje žarnoje opa išsivysčiusi. Kai opa atsiveria skrandyje, skausmas dažniausiai nestiprus, maudžiantis, spaudžiantis, deginantis. Kartais sumažėja ir net pranyksta apetitas, kamuoja šleikštulys.
Kuo opa arčiau dvylikapirštės žarnos, tuo stipriau skauda. Jei opa yra įskrandyje, skausmas atsiranda tuoj pavalgius. Opai atsivėrus dvylikapirštėje žarnoje ar prievartyje, jaučiamas alkio skausmas (kuris praeina ar sumažėja pavalgius), skausmas sustiprėja po valgio praėjus 3-4 valandoms, naktį. Ligonis gali jausti rėmens ėdimą, atsirūgti rūgštimi, maistu, oru, gali užkietėti viduriai. Skausmas plinta po visą pilvą, padidėja nervingumas, dirglumas. Jei opos pragraužia kraujagysles, tuštinamasi juodomis kaip anglis išmatomis. Tai gali trukti ilgai, todėl ligoniui vystosi mažakraujystė, atsiranda ir daugiau su šia liga susijusių nusiskundimų (bendras silpnumas, apetito stoka, padidėjęs dirglumas, polineuropatijos). Visi šie požymiai būdingesni lėtinei opaligei.
Simptominė opa gali susiformuoti dėl kai kurių medikamentų (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimų) ir toksinių medžiagų vartojimo, po patirto streso.
Liga diagnozuojama remiantis ligonio nusiskundimais, objektyviais tyrimo duomenimis ir laboratorine diagnostika (vidaus organų endoskopija).
Opaligės gydymo rezultatai bus efektyvesni, jei ligonis, pajutęs negalavimus, nedelsdamas kreipsis į gydytoją, laikysis tinkamo mitybos ir gyvenimo režimo. Anksčiau maždaug 40 procentų opalige sirgusių ligonių buvo gydomi chirurginiu būdu, o dabar, išradus naujų vaistų, operuojama tik retais atvejais (kai opos prakiūra ar užkraujuoja).
Opalige sergantis ligonis, apėmus skausmams, tampa nedarbingas (negali dirbti jokio fizinio darbo). Toks ligonis turi vartoti gerai paruoštą, pakankamai susmulkintą, natūralų maistą (be prieskonių, konservantų), valgyti po nedaug 6-8 kartus per dieną (gyjant opai - iki 4 kartų per dieną), nevartoti alkoholinių bei angliarūgštės prisotintų gaiviųjų gėrimų.
Kaip minėta, apie 90 procentų atvejų opas sukelia bakterija (tai turi patvirtinti atitinkami tyrimai). Jei ši bakterija randama, skiriamas kompleksinis gydymas (vaistų deriniai).
Opaligės profilaktika:
1. Taisyklinga mityba. 2. Žalingų įpročių atsisakymas. 3. Geras psichomikroklimatas darbe ir šeimoje. 4. Sportas.
