Danielė BAUKUTĖ
Vilniaus rajono Kinelių kaime gyvenęs Viktoras Loženskis (45 m.) tarp vietos gyventojų garsėjo kaip girtuoklis ir triukšmadarys. Dažniausiai konfliktai kildavo tarp jo ir taip pat patylėti nesugebančio sūnaus Ruslano. 1999 metų kovo 21-osios vakarą tėvo ir sūnaus konfliktai baigėsi V. Loženskio mirtimi.
Tądien šeima šventė V. Loženskio žmonos Zofijos Makovskajos gimtadienį. Niekada nenurimstantis V. Loženskis susikivirčijo su kaimynu. Ruslanas sugėrovus sutaikė, tačiau jo įsikišimas nepatiko tėvui. Abu susistumdė, pradėjo muštis.
Toks tėvo ir brolio elgesys pasirodė gėdingas Ruslano seseriai. Ji paprašė kaimynų išeiti ir iškviesti policijos pareigūnus. Šiems pasišalinus, jauna moteris pati pabandė išskirti peštukus, tačiau tėvo buvo smarkiai pastumta. "Nesikišk ne į savo reikalus", - pareikalavo V. Loženskis ir, pakėlęs ant grindų parkritusį sūnų, ištempė jį į kiemą.
Kai moteris išdrįso praverti duris, pamatė, jog muštynes laimėjo Ruslanas. Jis sėdėjo ant tėvo ir badė jį lenktiniu peiliu. Nuo patirtų sužalojimų V. Loženskis mirė, o žudiku tapęs tada dar tik 17 metų R. Loženskis sėdo ant mopedo ir nurūko. Jį policijos pareigūnams pavyko sulaikyti vėliau.
R. Loženskiui buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. Jos išvados buvo aiškios - jaunuolis psichikos liga neserga ir gali atsakyti už savo veiksmus. Tačiau belaukiant teismo posėdžių R. Loženskio psichikos būklė ėmė sparčiai blogėti, o pakartotinai atlikta ekspertizė parodė, jog žudikas negali būti teisiamas, nes yra nepakaltinamas. Tad vietoj nuosprendžio R. Loženskiui Vilniaus apygardos teisme buvo paskelbta nutartis taikyti priverstinį medicininį gydymą griežtojo stebėjimo sąlygomis.
