Sigitas STASAITIS
"O, kad kas galėtų mus apsaugoti nuo kelių moterų!" - svajoja Šiaulių policininkai. Ne, klaida čia neįsivėlė - bėdojasi būtent pareigūnai, nebežinodami, kaip apsiginti nuo sijonuotų terorisčių kliedesių. Policininkams dar gerai - tereikia pluoštus kvailų pareiškimų tirti, o štai šių moterų kaimynus tikrai belieka užjausti: laiptinėse liejasi išmatos, siuntinėjami grasinantys rašteliai, apliejami butai, keliamas triukšmas ar net muštynės. O įstatymai prieš dvasios ligonius yra bejėgiai.
"Visraktį davė policija"
Genutė gyvena Tilžės gatvėje, tiesiai priešais Lieporių nuovadą, tad nenuostabu, kad mėgsta čia užsukti ir pasiguosti kaimynų teroru. Prieš išsiruošdama į miestą Genė savo duris kruopščiai užplombuoja plastilinu. Nepadeda - grįžusi "pastebi", kad bute ir vėl kaimynų lankytasi. Vienišos moteriškės nuomone, policijos duotu visrakčiu atsirakinę jos butą, niekdariai kaimynai vienus daiktus paima, kitus sulaužo, trečius pakeičia į blogesnius.
"Pavogta daiktų: dvejos naujos kelnės, trejos puskojinės, medžiaga bliuzelei, auksinė dantų karūnėlė. Paėmė prisegamas kapronines kojines, panešiojo, padėjo atgal, - cituojame vieną iš daugelio Genutės pareiškimų (kalba netaisyta). - Paėmė storas nailonines kojines, 5 paklodes, 3 užvalkalus. Gorsietą kojinėms prisegti. Buvusį geram stovį lygintuvą radau sugadytą. Nusipirkau padėvėtą lygintuvą - ir tas išknaibytas. Budilniką su replėms sulaužė, muilinę suskaldė. Iš čemodano paėmė naują patalynę už 40 litų, o padėjo skylėtus skarmalus. Paėmė importines grapkes, stiklainius, siuvimo žurnalus, sugadino termometrus. (...) Įtariu kaimynus R. (pavardė redakcijai žinoma - S. S.), kurie turi policijos duotą visraktį. Prašau jį atimti. Ir atsakykite - kodėl policija Jankūną slėpė - ateidavo ne jis, o pašaliniai pareigūnai. Į policiją jau kreipiausi (...) atsakymo negavau".
Pakeisti apatiniai žaibuoja
Atsidusę policininkai eilinį moters pareiškimą sega į bylą ir siunčia užklausą į Psichiatrijos ligoninę. Kol iš ten ateina eilinė pažyma, pareigūnai vėl ir vėl Genutei kantriai aiškina jokio visrakčio niekam nedavę, kad šiaulietei patikusio inspektoriaus Jankūno niekas neslepia, kad pareigūnas aptarnauja visai kito rajono gyventojus, ir t. t. Genutė paklauso, o po dienos kitos, žiūrėk, atskuba nešina nauju pareiškimu: tai kaimynai paėmę jos vokus, pirties šepetį, sugadinę spyną, išbarstę miltus bei panangino tabletes, paėmę lininius apatinius, o įkišę sintetinius, kurių ji negalinti nešioti, "nes tie kiti žaibuoja". Kurion vieton iš svetimų apatinių žaibas įtrenkė, nukentėjėlė kukliai nutyli.
Kadangi Šiaulių policija Genutei nepadeda, korespondentas moterį aplankė namuose. Norėjo paklausti, gal korsetas jau atsirado, tačiau įtarioji moteriškė korespondento neįsileido tris kartus. Užtai kaimynai pasakojo noriai.
- Anksčiau Genutė įsilaužimais kaltindavo savo kaimynę prokurorę, dabar užsisėdo mus, - bėdojosi vieno buto gyventoja mokytoja. - Kadangi neprisipažįstame lietę jos kojines ar stiklainius, Genė keršija: į pašto dėžutę bjaurių šiukšlių primėto, durų kilimėlį numeta, laiptinėje atsuka radiatoriaus čiaupą ir paleidžia kliokti vandenį. Blogiausia, kad ant mūsų durų kažkokia derva nuolat klijuoja įsakmius raštelius.
"Durniai, kreipkitės į ligoninę!"
"Pavogiai plastmasine leiką. Neturiu kaip pieno parsinešti, - cituojame vieną tokį raštelį (kalba ir klaidos netaisyta). - Kalio permanganato buteliuką pavogiai. Tepalą pavogiai. Padėk visus daiktus, iš kur pavogiai, iš penkto buto. Matai, kaip patogu vogti - paduodi savo mergai, ta parsineša namo ir spakaina. Policija davė visraktį, tai jūs mane apšvarinat".
Raštelius paprastai vainikuoja Genutės palinkėjimai: "Tai rodo didžiausią jūsų proto trūkumą. Proto invalidai, jei jums visiems trūksta proto, kreipkitės į psichiatrinę ligoninę".
Genės kaimynus belieka paguosti, kad jiems dar pasisekė, kad Genutė - ne Taisė M., gyvenanti V. Grinkevičiaus gatvės viename penkiaaukštyje. Taisė psichiatrų įskaitoje nuo 1979-ųjų - kai tik atsikraustė į Lietuvą. Taisės kaimynai turi daugiau bėdų, nes rusė agresyvesnė ir... taupesnė.
Taisė taip taupo vandenį, kad, pasak aplinkinių, "reikalus" daro į kibirą, kurį laiko pasikabinusi balkone. Kai kibiras persipildo, būna, kad jo turiniu ligonė tręšia gazoną po savo balkonu arba mėto stiklainius su šiukšlėmis ar šlapimu. Kadangi kaimynai bandė gėdinti, veikiai šlapimo kvapą pajuto laiptinėje.
Tvarką darė pagaliu
Prieš trejetą metų mirus vyrui, Taisės nebeliko kam suprotinti. Pavyzdžiui, 1999-ųjų gruodį Taisės bute prakiuro vandentiekio vamzdis. Aplietų butų kaimynai susinervinę zuja po laiptinę, o Taisė nei jų, nei policininkų, nei santechnikų neįsileidžia - girdi, "ne jūsų reikalas, man ir taip gerai". Kitą kartą žmonės su siaubu uostė iš Taisės buto sklindančius juodus dūmus - šiaulietė kambaryje degino kažkokias tabletes. Kaimynai iš gretimo buto sudrausmino, tai rado savo buto duris ištepliotas išmatomis. Naktimis Taisė mėgsta stumdyti baldus arba daužyti radiatorių. Arba išėjusi į laiptinę kirviu kapoja savo durų slenkstį. Dabar prisidėjo nauja bėda - pas Taisę įjunko lankytis įtartinos reputacijos girtuoklėliai, kurie ligonę kartais sumuša. Tada kyla neapsakomas triukšmas. Ligai paūmėjus Taisė būna isteriška, agresyvi. Tuomet kenčia ne tik kaimynai. Prieš keletą metų moteriškė pasigedo invalidumo pensijos. Daug nelaukusi prisisegė raudoną ženkliuką su Lenino atvaizdu, apsiginklavo geru pagaliu ir nosies tiesumu nudrožė į "Sodrą" tvarkos daryti. Padarė - dviem "Sodros" darbuotojoms taip užvelėjo per šonus, kad net pagalys lūžo! Muštynes Taisė yra sukėlusi ir savivaldybėje, ir parduotuvėje, tačiau kaip nepakaltinama atsakomybės vis išvengdavo.
Dar Šiaulių policininkus atakuoja grupelė nuodijamų moterų. Ir Irena, ir Ona psichikos ligomis neserga, tačiau yra labai įtarios. Joms atrodo, kad kaimynai į jų butus leidžia nuodingas dujas. Pasak Šiaulių antrojo PK komisaro Aurido Pekausko, net kelios komisijos tyrė orą "nuodijamų" moterų butuose. Specialistai uostė, prietaisais ir švino, ir gyvsidabrio garų ieškojo, tačiau nė menkiausių nuodų pėdsakų neaptiko. Tuomet "skriaudžiamosios" policiją apkaltino neveiklumu ir kreipėsi tiesiai į Seimą. Neuždrausi - dabar žodžio laisvė. Gaila tik, kad seimūnai taip ir neatvažiavo.
Kol nenužudys - gyvens šalia
Tačiau bene keisčiausią pareiškimą policijai suraitė šiaulietė Leokadija. Vieną dieną į policiją verkdama atbėgo moteris ir paprašė surasti pagrobtą jos vaikelį. Ką gi, pareigūnai ėmė aiškintis, kas ir kaip, užklausė atitinkamas tarnybas, kokio vaikas amžiaus, kur registruotas. Galima įsivaizduoti, kaip sutriko policininkai, kai išsiaiškino, jog Leokadija ne tik jokio vaikelio neturėjo, bet ir iš viso nėra gimdžiusi!
Policininkai bei kaimynai norėtų, kad ligonės būtų iškeldintos, prižiūrimos. Tačiau kur - niekas nežino, siūlo į kokį nors pensioną. Pastarųjų darbuotojai priimti ligones atsisako - nežino kur dėti agresyvias pilietes. Psichiatrijos ligoninės irgi purtosi - Ligonių kasos neapmoka už nepavojingų asmenų laikymą ligoninėse. Iškeldinti įtariųjų moterų irgi nėra kaip - jos už komunalinius patarnavimus moka daugmaž tvarkingai. Tad kaimynams belieka bėgti patiems - Genutės P. kaimynė prokurorė jau parduoda savo butą.
Kaimynams belieka guostis, kad neramiąją kaimynę teoriškai galima išvežti, tačiau tik po to, kai ji ką nors nužudys ar dujomis susprogdins namą. Taip įvyko 25 metų šiaulietės, vienišos motinos E. K. kaimynams. Kartą jie paskambino į policiją ir pranešė, kad jų butų sienomis iš viršuje esančio buto upeliais žliaugia karštas vanduo. Pareigūnai išlaužė E. K. buto duris. Ant galvos užsidėjusi Bibliją vandenyje ramiai sau braidė buto šeimininkė, o lovoje gulėjo jos nuskendęs 2 mėnesių sūnelis Andriuša. E. K. paaiškino išgirdusi Dievo balsą, kaip Biblija ir karštu vandeniu iš sūnaus išvaryti velnią. "Velnio varytoja" iki šiol su Dievu bendrauja iš psichiatrijos ligoninės palatos.
