Sigitas STASAITIS
Sovietmečiu, kai visi paliegėliai buvo dispanserizuojami, nebuvo ligonių kasų, o tik kalnai prastų nemokamų vaistų, profsąjungos rengdavo dirbančiųjų žiemos ir vasaros spartakiadas. Matydami, kad šiais laikais sirgti ir gydytis net ir jiems patiems prabanga, Šiaulių medikai nusprendė atgaivinti profesinės žiemos sporto šventės tradiciją - paskutinioji rengta 1989-aisiais. Po to atidainavo Atgimimo gadynė, dainuojančiajai revoliucijai reikėjo rėksnių ir dainininkų, o ne fizkultūrininkų.
Šiauliečiai savo žiemos šventes paprastai rengdavo gražiame Bubių pušyne, ošiančiame už dešimties kilometrų nuo miesto. Čia visuomet būna puikios slidinėjimo trasos. Tik ne šiemet. Sporto šventės organizatoriai, kad nepasidarytų gėdos prieš svečius, renginio išvakarėse pasirūpino atvežti žvyro, kuriuo buvo užpiltos... balos pušyno aikštėje. Nežinia, ar per dešimtmetį, per kurį nebuvo rengiamos medikų žiemos spartakiados, mūsų gydytojai aptingo, ar išsigando lietaus, nes pajudėti gryname ore iš "užsieniečių" atvyko tik Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, Kuršėnų ligoninės bei Kelmės medikai.
Kiek atvažiavo, tiek užteko - visi susibūrė į 17 komandų. Tai, kad gydytojai turi sveiką humoro jausmą, rodė komandų pavadinimai: Šiaulių psichiatrijos ligoninė, pavyzdžiui, subūrė dvi komandas - "Paranoja" bei "Kliedesys". Kuršėnų gydytojai lyg norėjo vadintis "Vėžliukais", tačiau kažkieno linksma ranka skelbimų lentoje pavadinime nubraukė raidę "L", ir suteikė medikams kur kas aktualesnį "Vėžiukų" pavadinimą.
Pirmiausia komandos varžėsi estafetėse. Komandai iš keturių žmonių visų pirma reikėjo bėgti buomu. Jį įveikę vyrai ant nugarų nešė moteris, visi šuoliavo labirinte. Kol moterys į taikinius nerangiai spardė kamuolį, vyrai žirgliojo pasilipę ant kojūkų. Puikiai išmanydami apie sužeidimus, estafetės organizatoriai kojūkus padarė trumpučius - fizkultūrininkai jais svirinėjo visai palei žemę. Bet vis tiek vienas iš medikų sugebėjo veidu žnegtelti į purvyną. Tėkštis tėškėsi, užtai liko sveikas ir linksmas. Baigiant estafetę visas ketvertukas stūmė Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojo tarnybinį automobilį. Aišku, logiškiausia būtų buvę stumti greitosios medicinos pagalbos autobusiuką, tačiau estafetės organizatoriai suprato, jog kolegos, nuo sėdimo darbo suapvalėjusiais užpakaliais, tokio krūvio gali ir nebeatlaikyti. Kad autobusiuko nereikėtų panaudoti pagal tikrąją paskirtį, buvo stumiamas Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojo lengvasis automobilis, o ir tas pats... žemyn nuo kalvos.
Estafetės dalyvių apranga išdavė, jog medikai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Sovietmečiu gydytojus labai mylėjo išdidūs prekybos darbuotojai, todėl kas jau kas, o medikai turėjo galimybę puoštis deficitiniais importiniais sportiniais kostiumais. Ši naujosios gadynės sporto šventė parodė, jog prekybininkai ir šiandien gerbia medikus bei jų šeimų narius. Šiandien prekybininkai jau ne tokie išdidūs, tačiau gydytojams bei jų šeimynykščiams dar turi pasiūlyti importinių sportinių kostiumų. Ypač dirbantieji... padėvėtų drabužių parduotuvėse.
Ir tik vienintelė komanda galėjo sau leisti turėti vienodą naują sportinę aprangą - Šiaulių ligoninės administracijos komanda "Bosas" iš tolo švietė ryškiais geltonais apdarais. Armijoje karys privalo viršininką pažinti iš veido. Medikas, matyt, irgi - susėdę į kinkomą brikelę, geltonieji aplink varžybų dalyvius aikštėje apsuko vieną garbės ratą. Kad visi pamatytų, įsimintų ir pavydėtų. Gal būtų sukę ir daugiau, bet užduso "variklis" (Šiaulių medicinos bosai - svarios asmenybės). Traukdamas briką bosų arkliukas lyg Lietuvos biudžetas apsipylė prakaitu. Nuo jo sulipo visas bėrio kailis.
Po estafetės patys ištvermingiausieji sustojo prie starto linijos - buvo bėgamas tautinis krosas. Šiauliečio neurologo Aleksandro Ronkaus pasiūlymu, distancija - vienas lietuviškas varstas - 1988 metrai. A. Ronkus jau prieš tuziną metų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui siūlė įteisinti šią nacionalinę distanciją, bet sporto funkcionieriai į pasiūlymą vis dar žiūri nepatikliai. Ir teisingai - Lietuvoje nėra kas greitai nubėga klasikinį kilometrą ar angliškąją mylią, tad prieš pasaulį apsijuoktume ir varsto distancijoje.
Bėgiojimą laikantieji piemenų užsiėmimu galėjo pasirungti ramiose smigio varžybose. O visiški aptingėliai ir nuobodžiautojai slinko prie nuošaliau stovėjusio "greitosios pagalbos" autobusiuko truktelti porciją "dopingo" arba "antigripino". Tiesa, tai buvo netikra greitosios pagalbos mašina, tačiau einant pro pakeltą jos galinį dangtį visas "antigripinas" buvo matyti kaip ant delno. Daktarų skonis, pasirodo, toks pat, kaip ir mūsų, paprastų mirtingųjų: kai kurie šventės dalyviai "priimdavo" 50 gramų starkos, taurelę baltakės, stiklinaitę alaus arba raudonojo vyno. Užkanda irgi klasikinė - agurkėlis. Medikų garbei reikia pripažinti, jog buvo "geras vaizdelis" - nebuvo matyti ne tik nė vieno girto, bet net ir išgėrusio. Policininkai, sportininkai ir pedagogai galėtų pasimokyti šildymosi lauke kultūros.
Pajutę uždarbį, aikštėje savo šėtras buvo susirentę prekybininkai, siūlę mėsos, šalto alaus ir saldumynų. Prekyba ėjo vangiai, o netrukus visai sustojo - biznį ir taip dempingavo "greitoji pagalba", o visai sugadino atburzgusi karių mašina, tempianti rūkstančią lauko virtuvę su katilu. Atvykėliai parodė taip pat nestokojantys humoro - ant rusiško UAZ priekio kabojo etiketė su įspėjančiu užrašu: "Antifrizas". Iš mašinos išlipusi jauna daili kariūnė su etikete "Bunytė" ėmė mikliai dalinti košę. Gal kariai užmiršo, kad važiuoja ne į benamių sporto šventę - nė vienas šventės dalyvis prie antifrizo nesiartino ir juo nesidomėjo, o štai košė buvo labai paklausi. Visi valgė, gyrė ir dar prašė.
Pasistiprinus surengtos paskutinės varžybos - stumtukas. Už skirtingų rąsto galų įsikibę fizkultūrininkai bandė vienas kitą išstumti iš pažymėto rato. Vienai medikei net buvo pavykę išstumti Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Vaivą Makštutienę, tačiau pastaroji nepyko. Iš rato - tai ne iš kėdės.
Galingu sodriu balsu uždudeno dainininkė Vitalija. Ji padainavo specialiai gydytojams ir šventei parašytą medikų himną.
- Tu medikas esi ir suklysti negali, - pušyne aidėjo prasmingi himno žodžiai. - Tava klaida ir pažadėtas rojus!
Medikams himnas aiškiai patiko - sportuotojų minia netrukus priedainį traukė kartu su Vitalija. Aišku, ne vienas toks dainorėlis ne tik gali suklysti, bet ir yra lemtingai suklydęs, ne vieną išsiuntęs į pažadėtąjį rojų. Ir kiek dar išsiųs... Tačiau nebūkime priekabūs, ypač sporto dieną. Klysti žmogiška, o šiais laikais, kai medicina tapo praktiškai nebefinansuojama, belieka džiaugtis, kad dar iš viso atsiranda kas dirba tikrai nelengvą mediko ir medicinos personalo darbą.
Sporto šventės pabaigą paankstino prapliupęs lietus. Buvo paskelbta, jog antroji šventės dalis vyks Šiaulių medicinos mokyklos salėje. "Kranklio" žiniomis, joje gydytojai labai turiningai pabendravo ir pailsėjo, tačiau nuotraukų iš šios vietos nepublikuojame - medikai gi irgi žmonės, turintys teisę ne tik į darbą, bet ir į turiningą, apsaugotą nuo paparacų poilsį.
Autoriaus nuotr.
Puikiai medikų žiemos sporto šventei trukdė nebent tik lietus.
(Mediku 1.jpg)
Traukdamas brikelę su "Boso" komanda arkliukas apsipylė prakaitu.
(Mediku 2.jpg)
Šventėje galėjai stumdytis kiek patinka.
(Mediku 3.jpg)
Ką mėgsta gydytojai? Starką, "Trejas devynerias", degtinę, vyrą, alų bei raugintus agurkus.
(Mediku 4.jpg)
Medikės, kaip ir visos moterys, mėgsta vyrams joti ant sprando.
(Mediku 5.jpg)
Sudėtingiausia estafetės dalis - kelionė ant kojūkų.
(Mediku 6.jpg)
Kareiviška košė nukonkuravo prekybininkų šašlykus.
(Mediku 7.jpg)
