Albertas ONIŪNAS
Kartkarčiais Lietuvoje vis apsireiškia vienas kitas padegėjas, be gailesčio niokojantis kaimynų turtą. Dažnai - be jokių rimtesnių motyvų. Psichiatrai tai vadina piromanija. Tai retas ir neišgydomas psichikos sutrikimas. Pastaruoju metu nuteistas vienas nepilnametis padegėjas iš Panevėžio rajono, o Pasvaly policija išaiškino dar vieną, kaip įtariama, sukėlusį du gaisrus gimtajame Vilkiškių kaime.
Nenumaldomas noras deginti
Panevėžio rajono Vadoklių kaimo gyventojai praėjusią vasarą buvo pašiurpę nuo netikėtų vienas po kito sekusių gaisrų. Liepos 10-osios naktį suliepsnojo Ipolito Buliausko ūkinis pastatas, o liepos 27-ąją liepsnos pasiglemžė Oksanos Bendatajos kieme stovėjusį tvartą. Rugpjūčio 21-osios naktį tik sienos liko iš Alvydo Buliausko ūkinio pastato. Panašiu metu įvyko ir dar du panašūs gaisrai, tačiau jų "autorius" taip ir nepaaiškėjo, tiksliau - pritrūko kaltės įrodymų. Na, o dėl pirmųjų trijų - kaimiečiai puikiai žinojo, kad tvartus degina iš asocialios šeimos kilęs Algis Narkevičius (16 m.). Kaimo sueigoje, kuri buvo sukviesta būtent dėl gaisrų, dalyvavo ir policijos pareigūnai. Jie išgirdo daug priekaištų, kad padegėjas visiems žinomas, bet nesulaikomas. Po to A. Narkevičius, laukęs teismo už vagystę, buvo uždarytas už grotų ir prisipažino padeginėjęs kaimynų tvartus. Neseniai Panevėžio teismas skyrė A. Narkevičiui pusantrų metų nelaisvės. Teisme vaikinas negalėjo paaiškinti, dėl kokių motyvų padeginėjo. Vaikinas sakė, kad vaikštinėjančiam miestelio gatvėmis tiesiog kildavęs nenumaldomas noras ką nors padegti.
Ir motina - padegėja?
Algis Narkevičius kilęs iš asocialios šeimos. Jo metais jaunesnis brolis šiuo metu yra Čiobiškio specialiuose vaikų globos namuose, kur pateko už vagystes bei nuolatinį bėgimą iš namų. Šių paauglių motina Liudmila Butkienė, išsiskyrusi su pirmuoju vyru ir susituokusi su antruoju, pagimdė dar keturis vaikus, kurie dar mažamečiai. Vaikai prastai prižiūrimi, o L. Butkienė laikoma gana keista moterimi - kartkartėm ateina į seniūniją ir pareiškia neauginsianti vaikų, atiduosianti į globos namus. Bet po kurio laiko, kol tvarkomi popieriai, moteris apsigalvoja. Beje, kaimo žmonės įtaria, kad prieš penketą metų L. Butkienė padegė savo motinos O. Bendatajos ūkinį pastatą. Tąsyk jis buvo atstatytas, o praėjusiais metais vėl sudegė. Šįkart - jau nuo vaikaičio rankos.
Nukentėjėliai bijo
"Akistatos" pakalbintas Alvydas Buliauskas nenorėjo prisiminti gaisro ir apie jį kalbėti. Pažadino kaimynai - dega ūkinis, ir tiek. Pasak žmogaus, visas kaimas bijo L. Butkienės. Kas, kad sūnų pasodino - ji ir pati gali padegti. A. Buliauskas darbo neturi, todėl nėr iš ko to ūkinio pastato ir atstatyti, o be jo ir gyvulių laikyti nėra kaip - badas gresia. Kalėjime darbo nėra, tai ir ieškinio padegėjas nesumokės. Nebuvo linkusi atvirauti ir kita padegėjo auka - A. Narkevičiaus senelė Oksana Bendataja. Ji sakė nemačiusi, kas jos tvartą padegė, nei tada, prieš kelerius metus, nei praėjusią vasarą. Todėl ir negalinti nieko kaltinti. Buvo akivaizdu, kad moteris gerokai prisibijo dukros ir vaikaičių.
Pati L. Butkienė kategoriškai ir agresyviai pareiškė, kad sūnų pasodino "už nieką". Areštinėj sumušė, išgavo prisipažinimą ir daugiau jiems jokių įrodymų nereikėjo. Nebuvo nė liudytojų, ką nors mačiusių. L. Butkienė užtikrino, kad paskutinio gaisro kilimo metu Algis buvo namuose ir niekaip negalėjo padegti. Tą faktą, kad sulaikius Algį gaisrai liovėsi, jo motina laiko nieko neįrodančiu.
Įtariamasis - iš geros šeimos
Praėjusių metų gruodžio mėnesį suliepsnojo Pasvalio rajono Vilkiškių kaimo gyventojos Genovaitės Merkelienės ūkinis pastatas. Subėgę kaimynai pažadino šeimininkus, padėjo išvesti gyvulius, tačiau iš pastato nieko gero nebeliko. Po gaisro žmonės gyvulius ėmė laikyti pas netolimą kaimyną Juozapą Janušką. Bet po gerų poros savaičių buvo padegtas ir to žmogaus ūkinis pastatas. Skirtingai nei Vadokliuose, niekas kaime neįtarė, kas galėtų būti padegėjas, kol policija sulaikė G. Merkelienės kaimyną Arvydutį Trivoką (33 m.). Jis prisipažino padegęs ir įvykio vietoje parodė, kaip tai padarė. Kaimiečius pribloškė netikėta atomazga - tiek A. Trivokas, tiek jo tėvai yra laikomi gera, tvarkinga šeima. Ūkininkai dirba žemę, turi technikos, nieko bloga apie ją negalėjo pasakyti ir Pumpėnų seniūnė. A. Trivoko niekas neįtarė todėl, kad jis pats ir pranešdavo žmonėms apie savo ką tik sukeltą gaisrą, o vėliau aktyviai dalyvaudavo jį gesinant. Po gaisro su G. Merkelienės sūnumi A. Trivokas važiavo į mišką parsivežti medienos. Policija jau įžvelgia ir padeginėjimų motyvus - A. Trivokas anksčiau vienai G. Merkelienės giminaitei "padarė" vaiką ir jos nevedė, taip pat yra susimušęs su tos pačios G. Merkelinės sūnumi. Tačiau visa tai buvo seniai. Padeginėjimo motyvai kol dar mažai aiškūs.
Padegėjas gaisre verkė
G. Merkelienė su ašaromis akyse vadino A. Trivoką geriausiu kaimynu, nuolat visame kame padedančiu. Tačiau, pasirodo, jis - geras artistas. "Atlėkė pirmutinis mūsų žadinti. Į langą belsdamas net stiklą išdaužė, gyvulius "ratavoti" skubino. Pats puolė į liepsnas, vedė karves laukan. Paskui net apsiverkė - anot jo, kas taip galėjo padaryti? O gal jam taip gražu? Gaisrinės važinėja, žmonės rėkia, gyvuliai rėkia... Bet ar negalėtų lauke kokį šiaudų kūlį pasidegti - tegu šoka ir dainuoja aplink tą laužą, jeigu jam gražu", - svarstė moteris.
Įtariamojo motina Genovaitė Trivokienė iki šiol netiki, kad sūnus tapo padegėju ir tokią gėdą visai giminei užtraukė. Su kaimynais jau senokai jokių pykčių nebuvę - kokia priežastis? Pasak G. Trivokienės, Arvydutis yra silpnų nervų, dažnai apsiverkia, šeimos neturi.
Pasak policijos pareigūnų, padegėjų bylos yra išties specifinės, nes jų kaltę įrodyti labai sunku. Tiesioginių padegimo liudytojų nebūna, nes visi gaisrai vyksta naktį. Daiktinius įrodymus sunaikina ugnis. Dažnai nebūna ir aiškaus motyvo. Todėl tenka remtis paties padegėjo prisipažinimu bei parodymų patikrinimu įvykio vietoje, netiesioginiais įrodymais.
Sutrikimas - nepagydomas
Piromaniją apibūdino Pasvalio rajono centrinės ligoninės Psichosomatinių psichiatrijos ligų skyriaus vedėja gydytoja Dangira Močienė. Pasak medikės, piromanija nėra psichinė liga, o tik sutrikimas, priskiriamas tai pačiai grupei kaip ir kleptomanija ar patologinis potraukis azartiniams lošimams. Kaip ir šie sutrikimai, piromanija neišgydoma. Gydymas gali duoti rezultatų, jei potraukis ugniai pastebimas vaikystėje. Sutrikimas įgimtas, perduodamas genais, negali būti įgytas po kokių galvos traumų. Esminis piromanijos požymis, kai padegėjas veikia be aiškių motyvų - materialios naudos, keršto ar politinių motyvų. Tokie žmonės turi stiprų polinkį stebėti gaisrus ir patys aktyviai dalyvauti gesinime.
Piromanas pajunta įtampą ir poreikį ką nors padegti. Veiksmo metu ir gaisrui jau įsiplieskus tas žmogus pajunta didžiulį susijaudinimą ir malonumą, galiausiai atsipalaidavimą - iki kito karto, kai vėl pajus nepaaiškinamą įtampą. Piromano netenkins gaisrų stebėjimas per televiziją ar kokio šiaudų kūlio padegimas, nes tada nebus reikiamos įtampos, o kartu - ir susijaudinimo. Tai būtų tas pat, kaip lyginti seksą su pornografinės juostos stebėjimu. Piromanus reikia skirti nuo psichopatų, kurie gali ką nors padegti apimti nemotyvuoto pykčio, arba šizofrenikų, kuriems padegti liepia įvairūs balsai. Dažnai piromanai veikia apsinuodiję alkoholiu, būna protiškai atsilikę, turintys problemų dėl sekso.
Gydymas nelaisve
Prie gydytojos paaiškinimo galima pridurti, kad piromanai yra pakaltinami ir pripažįstami galintys atsakyti už savo veiksmus. Kai kurie Amerikos psichiatrijos autoritetai mano, kad kalėjimo bausmė piromanui yra savotiškas mažai kontroliuojamų potraukių slopintuvas. Atlikęs bausmę piromanas kurį laiką yra veikiamas tam tikro psichologinio saugiklio ir nuo padeginėjimų susilaiko.
Lietuvoje piromanija diagnozuojama labai retai. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad tardytojai, tirdami padegimų bylas, toli gražu ne visada skiria psichiatrinę ekspertizę, o mieliau ieško padegimų motyvų, kad teismui būtų pateikta kuo daugiau įrodymų.
