Ir vėl sparčiai trumpėja dienos, prabundame iš miego dar neprašvitus, o sugrįžtame iš darbo jau sutemus... Artėjantis šaltasis metų periodas drauge atneša ir vieną dažniausių ligų - depresiją. Gydytojai psichiatrai juokauja, kad jiems kalendorius nereikalingas - rudeninės depresijos protrūkį išduoda ilgėjančios pacientų eilės...
Prislėgta nuotaika, sutrikęs miegas, apatija, baimė, sumažėjęs darbingumas ir seksualinis potraukis - tai tik dalis tų blogybių, su kuriomis susiduria depresija susirgęs žmogus. Tačiau užuot dėl šių negalavimų kreipęsi į gydytoją psichoterapeutą, ligoniai dažniausiai bando išsigydyti patys: skuba į vaistinę, išprašo be recepto parduoti raminamųjų ir viliasi, kad tos kelios ar keliolika tablečių, suvartotų prieš miegą, staiga ir nuramins, ir sustiprins. Dienos bėga, o savijauta, deja, negerėja. Vietos nerandantis ligonis pradeda nervintis dėl niekų, smulkmeniškų dalykų, nuolat vaikšto suirzęs, piktas, viskuo ir visais nepatenkintas. Krizei gilėjant, depresijos kamuojamas ligonis ima pykti net ant savęs. Jį kamuoja nuolatinė savigrauža, kad nepavyksta įveikti prastos būsenos, nugalėti visus nerimus ir baimes.
Depresija, anot kauniečio gydytojo psichiatro psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, labai sparčiai plinta. Liga "neišranki" - gali užklupti tiek senyvo amžiaus, tiek jauną žmogų. Beje, pastaraisiais metais itin jaučiamas ligos "jaunėjimas" - vis daugiau suserga jaunų žmonių ir net paauglių. Kaip minėta, rudenį (kaip ir pavasarį) depresijos simptomai pasireiškia ypač ryškiai.
Statistika rodo, kad depresija daugiau serga moterys. Tačiau, gydytojo teigimu, nereikėtų užmiršti ir to, kad vyrams prireikia kur kas didesnių pastangų rasti laiko (ir noro) apsilankyti pas gydytoją - šios srities specialistą.
Žinoma, depresija iš niekur neatsiranda. Dažniausiai ją sukelia išgyventos psichologinės traumos. Vieni įvykiai labiau paveikia jaunus žmones, paauglius ar vaikus (pavyzdžiui, tėvų barniai, skyrybos, seksualinė ar fizinė prievarta, smurtas, tėvo ar motinos mirtis ir t. t.), kiti - vyresnio amžiaus žmones (bevaisės darbo paieškos, ilgai trunkantys materialiniai sunkumai, vaikų, giminaičių ar kitų artimų žmonių bėdos, susirgimas sunkia (nepagydoma) liga, alkoholis ir panašiai).
Yra nustatyta, jog depresiją gali sukelti ir centrinėje nervų sistemoje atsiradę tam tikri medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl neverta stebėtis, kad sergančių šia liga yra ir tarp turtingų, viskuo apsirūpinusių, neturinčių jokių didesnių problemų žmonių.
Kokiais negalavimais dažniausiai skundžiasi depresija sergantys ligoniai? Gydytojo teigimu, dažnas ligonis pamini, kad jau kuris laikas "kala" širdis, "šokinėja" kraujo spaudimas, kad užplūsta nerimo bangos, dreba rankos, apskritai "sunku viduje". Kartais ligonis net nemoka nusakyti, kas jį slegia, kas neduoda dvasinės ramybės. Dažnai ligoniai prisipažįsta turį bendravimo problemų su šeimos nariais, artimaisiais, mat pastarieji, matydami sunkios ligos kamuojamą šeimos narį nuolat suirzusį ir piktą, užsidariusį, nelinkusį bendrauti, ir nežinodami, kad tokiam žmogui reikalinga kvalifikuota pagalba, ima manyti, jog jis - tik savo norų paisantis egoistas, į kitų nuomonę nelinkęs atsižvelgti nihilistas ar paprasčiausias tinginys... Na, o jei dar šeimos galvą (vyrą) nustoja dominti seksualinis gyvenimas, moteriai kyla minčių, kad jis susiradęs meilužę - pakvimpa rimtais konfliktais ar net skyrybomis!
Sergantieji depresija neretai skundžiasi ir fiziniais negalavimais - greitu nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu. Tokie simptomai dažnai reiškiasi dėl to, kad žmogus naktį neramiai, negiliai miega, blaškosi, dažnai prabunda, net tuo metu, kai reikia ilsėtis, nenustoja galvojęs, kaip jam negerai.
Depresija, anot gydytojo R. Kazlausko, gydoma antidepresantais, psichoterapija ir kompleksiškai - antidepresantų bei psichoterapijos deriniu. Labai svarbu jau per pirmąjį vizitą pas šios srities specialistą ligoniui ir gydytojui rasti bendrą kalbą - kad ligonis gydytoju pasitikėtų ir bendromis jėgomis stengtųsi įveikti ligą. Reikia atminti ir tai, jog tik gydytojas, atsižvelgęs į konkretaus paciento sveikatos būklę, parenka tinkamiausius antidepresantus ir skiria reikalingas jų dozes. Jokiu būdu negalima paskirtų vaistų vartoti savo nuožiūra, vienam sau nusprendus, kad savijauta jau puiki, liga - nugalėta. Mat prasidėjusį ligos atkrytį gydyti yra kur kas sunkiau, be to, tai trunka gerokai ilgiau.
Na, o tiems, kurie nelinkę savo bėdomis dalintis su gydytojais psichoterapeutais, reikėtų priminti, jog tuomet depresija pereina į vis sunkesnes formas (įgauna lėtinę formą), taigi ir padariniai - skaudesni. Negydoma depresija gali sukelti negrįžtamų pakitimų smegenyse.
Naujausi antidepresantai, gydytojo teigimu, turi minimalų šalutinį poveikį, todėl pacientams nereikėtų nerimauti, jei vaistus prisieis vartoti ilgesnį laiką. Vidutiniškai antidepresantai skiriami vartoti laikotarpiui nuo kelių mėnesių iki vienerių metų. Jei liga įsisenėjusi, gydymas gali užtrukti ir ilgiau. Didelį vaidmenį gydant depresiją, kaip minėta, vaidina ligonio pasitikėjimas gydytoju, atvirumas. Gerų rezultatų gali duoti ir tinkamai parinka mityba (vieniems depresija susirgusiems ligoniams apetitas sumažėja, kitiems - žymiai išauga; daug ir dažnai valgydamas žmogus tarsi bando "suvalgyti" visus užklupusius negalavimus).
Pastaruoju metu depresija sėkmingai gydoma ir šviesa bei spalvomis. Tai natūralus gydymo būdas, sužadinantis organizmo gyvybines galias, stiprinantis imuninę sistemą, gerinantis medžiagų apykaitą, suteikiantis žvalumo, energijos. Šviesos ir spalvų veikiamo kūno audiniai pasisavina daugiau deguonies. Šviesa raminančiai veikia visą nervų sistemą.
Be abejo, gydant depresija sergančius ligonius ne mažiau svarbi ir jų šeimos narių, artimųjų, draugų parama. Juk kai būna liūdna ir sunku, kiekvienas norime, kad mus paguostų, atjaustų, o depresijos kamuojamiems ligoniams tokios atjautos ir paguodos reikia keleriopai daugiau.
Rudeninė depresija negrės, jei nuolat stiprinsite organizmą - sportuosite, laikysitės tinkamo darbo ir poilsio režimo, vengsite stresinių situacijų, vartosite imuninę sistemą stiprinančius vitaminus bei mineralus.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai
Vitaminas C (labai daug jo yra ankštiniuose žaliuosiuose ir raudonuosiuose pipiruose, citrusiniuose vaisiuose, šaltalankiuose, pomidoruose ir kt.) stiprina imunitetą, padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas, teigiamai veikia nervų sistemos funkcijas, sumažina peršalimo simptomų sukeliamus negalavimus.
Vitaminas B padeda išlaikyti stabilią nervų sistemą, padeda atsigauti nervų sistemai po didelių krūvių, apsaugo nuo odos ligų. Jo gausu alaus mielėse, avižiniuose dribsniuose, kepenyse, inkstuose, daigintuose kiečiuose.
Vitaminas E - tarsi jaunystės eliksyras. Jis padeda organizmui tausoti deguonį, gerina kraujagyslių elastingumą, stiprina imunitetą, saugo širdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jo yra daigintų kviečių aliejuje, žirniuose, grikiuose, sojose, menkės kepenyse.
Vitaminas A stiprina regėjimą, apsaugo nuo vėžio. Tai antioksidantas, reikalingas normalioms odos funkcijoms palaikyti. Šio vitamino yra pomidoruose, moliūguose, žuvų taukuose, kiaušiniuose.
Mineralas kalcis stiprina kaulus, dantis, dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje (pienas ir jo produktai, petražolės, kopūstai, migdolai ir kt.).
Fosforas reikalingas smegenų, inkstų, kepenų veiklai (juodoji arbata, fermentinis sūris, žuvis, kakava ir kt.).
Magnis stiprina nervų ir kaulų sistemą, dalyvauja medžiagų apykaitos procese (rugių, kviečių duona, žirniai, sojų pupelės, rūgštynės, petražolės, špinatai, juodoji arbata, kakava, moliūgai ir kt.). Kai magnio trūksta, žmogus tampa nervingas, skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, raumenų skausmais.
Cinkas stiprina imuninę sistemą, padeda ląstelėms atsinaujinti (riešutai, jautiena, kalakutiena ir kt.).
Selenas - svarbus antioksidantas, saugo širdį ir kraujagysles (vištiena, riešutai, grūdai ir kt.).
Kalis ir natris reguliuoja vandens kiekį organizme. Trūkstant šių medžiagų gausiai pila prakaitas. Daug kalio yra džiovintuose bananuose, o natris - tai paprasčiausia valgomoji druska.
Geležis padeda gamintis hemoglobinui. Jos gausu abrikosuose, razinose, riešutuose.
