Ši liga dar vadinama artroze, osteoartritu, degeneracine sąnarių liga, "druskų nusėdimu".
Osteoartrozė - labiausiai paplitusi sąnarių liga. Ja serga apie 10 procentų šalies gyventojų, daugiausia - moterys. Paprastai susergama sulaukus 40- 50 metų, nors pastaraisiais metais pasitaiko ir jaunesnių ligonių.
Svarbiausia ligos atsiradimo priežastis - ilgai veikiantis krūvis, viršijantis sąnario galimybes. Todėl osteoartroze dažniau serga nutukę žmonės. Kenkia sunkus fizinis darbas, nuolatinė nepatogi kūno padėtis ar nuolat besikartojantis nestiprus sąnario dirginimas (mikrotraumatizacija), kai nuolat atliekami vienodi judesiai (dažytojo, siuvėjos, staliau darbai).
Sąnario veikla sutrinka ir tada, kai vienas prieš kitą esantiems sąnario paviršiams tenka nevienodas krūvis. Jei keliai iškrypę į vidų, labiau apkraunama išorinė sąnario pusė, o jei į išorę - vidinė. Pakitimų atsiranda ten, kur krūvis didesnis.
Pasitaiko ir įgimtas sąnario kremzlės ląstelių nepilnavertiškumas, turintis įtakos osteoartrozės išsivystymui, taip pat turi reikšmės endokrininių liaukų veiklos sutrikimai - dėl pastarosios priežasties nemažai moterų šia liga suserga klimakteriniame laikotarpyje.
Liga prasideda lėtai, nepastebimai. Jei praeityje teko patirti sąnario traumą, pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti tik po kelerių metų. Pagrindinis simptomas - skausmas. Iš pradžių jis būna nestiprus, bukas, jaučiamas visame sąnaryje judesių metu ar po jų. Skausmas sustiprėja po fizinio krūvio, ilgėliau pastovėjus. Labiau skauda lipant laiptais, ypač žemyn. Ligai būdingas trumpas (10-15 min.) "starto" skausmas - rytą pakilus iš lovos ar atsikėlus po ilgesnio sėdėjimo, taip pat išlipus iš automobilio po ilgesnio važiavimo. Skausmas nėra pastovus - be jokios priežasties gali kisti. Pasitaiko, kai keletą dienų sąnario neskauda išvis. Kai liga įsisenėja, skausmas intensyvėja ir gali kamuoti net ramiai sėdint ar prikelti iš miego naktį.
Kitas ligos požymis - trumpalaikis sąnarių sustingimas. Tai paprastai atsiranda po ramybės ir išnyksta pajudinus sąnarius ar pavaikščiojus. Be to, tolydžio silpsta aplink sąnarius esantys raumenys ir raiščiai, ligonis greitai pavargsta.
Sąnarys ima braškėti, lankstomas, traška. Sumažėja sąnario judrumas. Norėdamas išvengti skausmingų judesių žmogus stengiasi laikyti sąnarį toje padėtyje, kurioje mažiausiai skauda. Dėl nuolatinės įtampos raumenys ir sausgyslės sustandėja, sąnarys užfiksuojamas tam tikroje padėtyje.
Kartais (dėl antrinio uždegimo) sąnarys gali patinti. O kai atplyšusios kremzlės gabalėlis įstringa tarp sąnarinių paviršių, kyla aštrus skausmas - per sąnarį neįmanoma ištiesti ar sulenkti.
Dažniausiai sergama klubų, kelių, rankų pirštų ir stuburo osteoartroze.
Susirgus klubų sąnarių osteoartroze, be anksčiau paminėtų simptomų, gali sumažėti šlaunų raumenų jėga. Skausmai dažniausiai juntami kirkšnyse, sėdynėje, nugaroje, šlaunyse. Sunku vaikščioti, pritūpti. Pažeista koja po kurio laiko gali sutrumpėti, ligonis pradeda šlubuoti.
Kelio sąnarių osteoartrozei būdingas skausmo sustiprėjimas kelių sąnariuose leidžiantis laiptais, ilgiau pastovėjus ar sėdint. Sunku per kelius ištiesti kojas, pritūpti. Lankstant sąnarys braška. Sąnariai pamažu storėja, gali iškrypti koja.
Jei liga paliečia rankas, dažniausiai pažeidžiami galiniai rankų pirštų sąnariai. Juose išauga kaulinės išaugos, sąnariai gali patinti, parausti, tampa skausmingi. Nors pirštų sąnariai sustorėja, deformuojasi, bet paprastai išlieka judrūs. Polinkis sirgti tokia artrozės forma yra paveldimas, dažniausiai serga moterys.
Kai pažeidžiami tarp stuburo slankstelių esantys sąnariai ir tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, diagnozuojama stuburo osteoartrozė. Dažniausiai pakinta kaklo ir juosmens tarpslanksteliniai diskai. Jie suplokštėja, susiaurėja tarpai tarp slankstelių, kraštuose susidaro kaulinės išaugos. Dėl šių priežasčių yra spaudžiamos ir dirginamos nervinės šaknelės, jaučiamas į galūnes plintantis skausmas, ima tirpti rankų pirštai. Kai stuburo sąnarių kaulai sugnybia tarp jų esančius audinius, įvyksta vadinamoji slankstelio blokada, pasireiškianti ypač stipriais skausmais.
Gydant sumažinamas sąnarių skausmas ir sustingimas, pagerinamas sąnarių judrumas. Kol kas nėra gydymo metodų, galinčių pašalinti ligos priežastis ir atsiradusius sąnario pažeidimus - pavyksta tik sulėtinti ligos tolesnį vystymąsi. Kiekvienam ligoniui taikomas individualus gydymo priemonių kompleksas: sąnario tausojimas, viršsvorio mažinimas, fiziniai pratimai, šilumos ir šalčio procedūros, vaistai.
Ligonis privalo riboti fizinį krūvį pažeistiems sąnariams, vengti nepatogių padėčių, nekelti ir nenešti sunkių daiktų. Būtina pasirūpinti patogia avalyne - kad padai būtų minkšti ir elastingi. Aukštakulniai bateliai moterims neleidžia taisyklingai vaikščioti (pėda statoma ne ant kulno, o ant pirštų galiukų), dėl to stuburas per juosmenį išlinksta į priekį, deformuojasi. Darbo vieta turi būti patogi, kad nereikėtų kūprintis ir įsitempti. Būtina laiku pašalinti ar koreguoti įgimtą klubo sąnario panirimą ar stuburo iškrypimą.
Be fizinių pratimų (kineziterapijos), taikoma manualinė terapija, masažas, fizioterapija. Pastarąsias procedūras galima derinti tarpusavyje, taip pat su masažu ar gydomąja mankšta.
Labai efektyviai atpalaiduoja raumenis ir sumažina skausmą šiluma. Šilumos procedūras galima taikyti rytais - kai sąnariai labiausiai sustingę ir skausmingi. Paprasčiausia šiluminė procedūra - karštas drėgnas kompresas ar elektrinis šildytuvas.
Esant ūmiam sąnario uždegimui labiau tinka ne šiluma, o šaltis. Jis mažina skausmą, įtempimą, didina raumenų tonusą, treniruoja kraujagysles. Taikomos viso kūno arba vietinės šaltos vonios ar kompresai.
Osteoartrozė dar gydoma vandens procedūromis, lazerio ar refleksoterapija, ultragarsu, magnetoterapija, elektros procedūromis.
Vaistai sumažina skausmą, tačiau nepašalina susirgimo priežasties. Nederėtų pamiršti, jog dauguma vaistų gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, gali sukelti alergines reakcijas.
Kai visa tai nepadeda, sąnarys operuojamas.
Sergantiesiems osteoartroze labai naudingas gydymasis kurorte, kur galima skirti mineralines, sieros bei kitokias gydomąsias vonias, gydomojo purvo procedūras, atlikti psichofizinę treniruotę, gydomąją mankštą ar masažą.
Profilaktika:
1. Sveikai maitinkitės, venkite viršsvorio, nikotino ir alkoholio. 2. Pakankamai judėkite, nes tik judančio sąnario funkcija išlieka normali. 3. Daugiau vaikščiokite, važinėkite dviračiu, plaukiokite. 4. Venkite per didelių krūvių.
