Kas įgyja paveldėjimo teisę mirus sutuoktiniui?
Nuolatinė laikraščio skaitytoja Julija I. iš Kauno domisi, kas ir kokiomis dalimis turi teisę paveldėti turtą mirus vienam iš sutuoktinių.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog paveldėti mirusio žmogaus turtą galima arba pagal įstatymą, arba pagal testamentą. Paveldint pagal testamentą, įpėdiniai bus tie, kuriuos testamente nurodys palikėjas, išskyrus asmenis, turinčius teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį net ir esant parašytam testamentui turi palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju, nepaisant testamento turinio, jie paveldėtų pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (jeigu testamentu nėra paskirta daugiau). Likęs turtas atitektų testamentiniams įpėdiniams. Jeigu nebūtų asmenų, pretenduojančių į privalomąją palikimo dalį, tada taip pat visas turtas atitektų testamentiniams įpėdiniams. Laiško autorė nemini, jog yra parašytas testamentas, todėl greičiausiai bus paveldima pagal įstatymą. Paveldėti pagal įstatymą turi teisę pirmosios arba antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai. Jeigu šių eilių įstatyminių įpėdinių nebūtų, tuomet visą turtą paveldėtų likęs gyvas po sutuoktinio mirties kitas sutuoktinis. Jeigu būtų pirmosios ar antrosios eilės įstatyminių įpėdinių, tuomet likęs sutuoktinis galėtų paveldėti kartu su pirmosios arba antrosios eilės įstatyminiais įpėdiniais. Pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Antrosios eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai bei vaikaičiai. Taigi sutuoktinis kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys (išskyrus patį sutuoktinį), t. y. be sutuoktinio dar yra trys ar mažiau įpėdinių, tuomet sutuoktiniui tenka ketvirtadalis paveldimo turto. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, tuomet sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Čia kalbama apie atvejį, kuomet paveldima su pirmosios eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo, nepriklausomai nuo to, kiek tų įpėdinių bus.
Ar įmanoma išregistruoti gyvenamojoje patalpoje negyvenantį sūnų?
Laiško autorė pateikė ir antrą klausimą. Ji nurodo, jog sūnus yra prisiregistravęs tėvų name, tačiau ten negyvena jau daug metų. Moteris klausia, ar galima sūnų išregistruoti, nors jis ir nesutiktų?
Advokato teigimu, faktas yra tas, jog sūnus ten negyvena. Dabar galioja Duomenų apie piliečių gyvenamąją vietą įrašymo taisyklės. Jos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 metų balandžio 24 dienos įsakymu Nr. 188. Pagal šias taisykles, jeigu pilietis nepateikia prašymo įrašyti duomenis apie išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos, duomenys apie piliečio išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos įrašomi gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgalioto asmens prašymu. Prašyme savininkas nurodo duomenų apie piliečio išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos įrašo motyvus, o jeigu turi dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo negyvena nurodytoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, arba įstatymo tvarka prarado teisę į gyvenamąsias patalpas, iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų ir t. t., pateikia šių dokumentų kopijas. Esant reikalui įsitikinama, ar pilietis nebegyvena nurodytoje gyvenamojoje patalpoje. Taigi būsto savininkui pateikus prašymą, kad toje gyvenamojoje patalpoje įregistruotas, tačiau ten negyvenantis asmuo būtų išregistruotas, t. y. įrašyti duomenys apie išvykimą iš gyvenamosios vietos, atitinkama institucija turėtų tai ir padaryti. Tad net ir neprašant pačiam asmeniui, kuris yra likęs toje patalpoje registruotas, tačiau faktiškai negyvena, duomenys apie jo išvykimą gali būti įrašyti paminėta tvarka. Tuo turi pasirūpinti gyvenamosios patalpos savininkas. Institucijos, kurios rūpinasi įrašais apie asmens gyvenamąją vietą, apibendrintai vadinamos migracijos tarnybomis, o tai yra teritorinių policijos įstaigų migracijos skyriai, poskyriai, grupės, pasų poskyriai. Jeigu piliečiai gyvena seniūnijai priskirtoje teritorijoje, kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, šiuos klausimus sprendžia seniūnijų seniūnai arba jų įgalioti asmenys.
