Kokios galimybės išsireikalauti skolą?
Nuolatinis laikraščio skaitytojas Pranas K. iš Klaipėdos rašo, jog dar 1999 metų kovo mėnesį paskolino savo giminaičiui atitinkamą pinigų sumą. Paskolos sandėrį įformino rašytine sutartimi. Pagal šią sutartį skola turėjo būti grąžinta iki 1999 metų liepos 11 dienos. Praėjo jau daugiau nei treji metai, tačiau skolininkas geruoju pinigų negrąžina. Laiško autorius norėtų sužinoti, kaip jam pasielgti, kad skola būtų sugrąžinta, ir kokie yra terminai reikalauti skolos pagal tokią paskolos sutartį.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog jeigu geruoju prievolė nevykdoma, galima kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas apgintų pažeistą teisę ir priteistų skolą iš skolininko. Šiuo atveju sureguliuoti santykius yra šiek tiek sudėtingiau todėl, kad paskoliniai teisiniai santykiai prasidėjo dar galiojant senajam Civiliniam kodeksui, o liko neįgyvendinti įsigaliojus naujajam CK. Pagal senąjį Civilinį kodeksą buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas kreiptis į teismą, kad būtų apginta kokia nors pažeista teisė. Šis terminas turėjo prasidėti nuo tos dienos, kada privalėjo būti grąžinta skola, t. y. nuo 1999 metų liepos 11 dienos. Vadinasi, jeigu būtų ir toliau galiojęs senasis Civilinis kodeksas, laiško autorius galėtų tikėtis, kad jo teisė bus apginta, jeigu jis suspės kreiptis į teismą iki 2002-ųjų metų liepos 11 dienos. Net ir pagal senąjį kodeksą žmogus galėtų šią teisę realizuoti. Tačiau naujasis Civilinis kodeksas nustatė bendrą dešimties metų ieškininės senaties terminą ir šio kodekso Patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10-ajame straipsnyje yra nurodyta, kaip elgiamasi ir kaip taikomi ieškinio senaties terminai. Tad pagal ką tik paminėtą įstatymą, jeigu senaties terminas pagal senąjį kodeksą nepasibaigė iki naujojo kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 metų liepos 1 dienos), tokiems reikalavimams yra taikomos naujojo kodekso taisyklės. Vadinasi, ieškiniui dėl skolos priteisimo pareikšti yra nustatytas dešimties metų senaties terminas, tačiau tame pačiame 10-ajame straipsnyje nurodyta, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo 1999 metų liepos 11 dienos. Vadinasi, šio senaties termino eiga pasibaigs 2009 metų liepos 11 dieną. Tuomet laiško autorius jau negalės apginti savo pažeistos teisės, nes jeigu atsakovas pareikš norą, kad ieškinys būtų atmestas vien dėl to, kad praleista senatis, teismas tokį ieškinį turės atmesti. Taigi jei laiško autorius jaučia, kad skolą susigrąžinti geruoju neįmanoma, gali kreiptis į teismą. Tai turėtų padaryti iki 2009 metų liepos 11 dienos. Kadangi skola nebuvo grąžinta laiku, laiško autorius dar turi papildomų galimybių išsiieškoti palūkanas, nors jos ir nebuvo nustatytos pagal senojo kodekso normas ir pagal sutarties sąlygas. Sutartyje parašyta, kad suteikiama beprocentinė paskola, tačiau skolininkas šios skolos kreditoriui laiku negrąžino. Už tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad terminą prievolę įvykdyti praleidęs skolininkas sumokėtų 5 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi nuo 1999 metų liepos 11 dienos iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi dienos skolininkas turės mokėti 5 procentų palūkanas. Laiško autorius gali tikėtis, jog palūkanos bus priteistos. Žinoma, šiuo klausimu dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos, nuo kada tas palūkanas skaičiuoti. Yra įvairių variantų. Galima tvirtinti, kad jos gali būti skaičiuojamos tik nuo tos dienos, kada įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, taip pat galima daryti išvadą, kad tos palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo tos dienos, kada turėjo būti grąžinta skola. Aišku tik viena, jog jei laiško autorius reikalaus palūkanų, teismas turės šį reikalavimą apsvarstyti ir visiškai arba iš dalies jį patenkinti. Dėl palūkanų reikia kreiptis per penkerius metus. Toks senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
