Apie žemės perkėlimą į kitą vietą
Leonavičių šeima iš Šiaulių rajono prašo plačiau paaiškinti, kaip grąžinama žemė kitoje vietoje.
Įstatymai numato du atvejus, kai už turėtą žemę galima gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietoje. Pirmoji galimybė - kai žemę grąžinti natūra galima, bet pilietis to nepageidauja, antroji - kai žemė yra valstybės išperkama, o pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietoje. Kaip tai vyksta? Pilietis, kuris nenori susigrąžinti savo laisvos žemės arba kurio žemė yra valstybės išperkama, pageidaujantis gauti žemės sklypą kitoje vietoje, rašo prašymą Žemėtvarkos skyriui seniūnijos teritorijoje (buvusi Agrarinės reformos tarnyba) pagal turėtos žemės buvimo vietą, nurodydamas pasirinktą atlyginimo būdą. Prašyme reikia nurodyti, kurioje vietovėje jis nori gauti žemės sklypą ekvivalentine natūra (t. y. apskritį, rajoną, seniūniją ir net kaimą). Jeigu toks prašymas parašytas anksčiau ir nurodyta vietovė, antrą kartą jo rašyti nereikia, tačiau prašymą reikia patikslinti, jeigu nebuvo nurodyta bent apskritis. Naują prašymą būtina pateikti tuomet, kai pilietis nori pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo. Pagal piliečių pateiktus prašymus, projektus rengiantys specialistai (matininkai) parengs išvadas, kuriose bus nurodyta žemės ar miško vertė, taip pat ar jų turėta žemė yra laisva, ar valstybės išperkama. Šios žinios reikalingos tolesniam žemės sklypų projektavimui ir eiliškumui nustatyti. Išvados, parengtos ir pasirašytos apskričių viršininkų, persiunčiamos į piliečių prašymuose nurodytas apskritis ar rajonus, kurių teritorijoje pageidaujama gauti žemės sklypą. Atsakymas gali būti pateiktas raštu arba žodžiu. Piliečiai, kuriuos žemėtvarkos darbuotojai informavo, kad pagal gautas išvadas ir turimą toje vietovėje laisvos žemės plotą turi galimybę gauti žemės sklypą arba kad nėra galimybių persikelti žemę (pagal prašymuose pageidaujamą plotą nepakanka laisvos žemės fondo), per 15 dienų turėtų pranešti žemėtvarkos darbuotojams, ar jie sutinka su tokiu pasiūlymu, ar pasirenka kitą būdą. Žemės grąžinimas piliečiams ekvivalentine natūra bus sprendžiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teritoriją Žemėtvarkos projektui rengti parenka projekto autorius ir rajono žemėtvarkos skyriaus pasiūlymu pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Teritorija patvirtinama apskrities viršininko įsakymu, kuriame nurodoma pageidaujamos susigrąžinti žemės bei miško plotas ir esantis laisvos žemės plotas. Taip pat nurodomas terminas, per kiek dienų nuo projekto rengimo pradžios paskelbimo piliečiai gali pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Projekto autorius sugrupuoja piliečių prašymus į atitinkamas grupes pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą eiliškumą. Pirmiausia žemė grąžinama natūra. Iš laisvos žemės fondo pirmumo tvarka siūloma piliečiams, sutinkantiems už žemę, kurią užima asmeninis arba valstiečių ūkis, gauti iki 30 arba 100 procentų padidintus sklypus, arba piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ar valstiečių ūkiui naudojamą žemę, kurią susigrąžinti nori savininkai. Jei dar lieka laisvos žemės, siūloma piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos teritorijoje, kurioje jie nori gauti žemės sklypą, jeigu jų turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Jeigu dar lieka žemės, ji siūloma piliečiams, kurių žemė valstybės išperkama, o jie nori gauti ekvivalentinę natūrą kitoje vietovėje negu gyvena. Paskiausiai siūloma tiems, kurių žemė laisva, o jie nori gauti žemės sklypą kitoje vietoje. Todėl piliečiai, kurių žemė yra laisva, turėtų išsiaiškinti, ar tikslinga prašyti žemės kitoje vietoje, o vėliau, jos negavus, bandyti grįžti į savo turėtąją žemę, kuri neaišku ar iki to laiko nebus atiduota kitam. Juk piliečių, kuriems išsiųstos išvados dėl persikėlimo, palikta žemė bus laikoma laisva ir šiuose plotuose bus projektuojami sklypai kitiems.
