Kaip sprendžiami darbo ginčai?
Laikraščio skaitytoja V. D. iš Elektrėnų norėtų pati spręsti savo darbo reikalus, nes ją su darbdaviu sieja darbo ginčas. Moteris prašo paaiškinti, į kokį teismą jai reikėtų kreiptis - ar į rajono, kuriame gyvena, ar į apskrities? Taip pat laiško autorė norėtų išsiaiškinti dėl sutuoktinio darbo ginčų su darbdaviu. Moteris nurodo, jog gyvena Elektrėnuose, tačiau pamiršo parašyti, kur yra jos bei sutuoktinio darbdaviai.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog pirmiausia reikia priminti, kad tiesiogiai į teismą galima kreiptis tik tuo atveju, kai darbuotojas yra atleistas iš darbo, nušalintas nuo darbo ar perkeltas į kitą darbą arba jeigu yra nepatenkintas atleidimo iš darbo priežasties formulavimu. Štai tokiu atveju galima tiesiogiai kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo, nušalinimo nuo darbo arba perkėlimo į kitą darbą arba nuo tos dienos, kai turėjo jį gauti. Kitais atvejais reikia laikytis nuo pernykštę liepos 12 dieną įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo nuostatų ir darbo ginčą pradėti spręsti nuo tiesioginių derybų su darbdaviu. Pirmiausia, parašius prašymą dėl pažeistų teisių atkūrimo, reikia kreiptis į darbdavį. Jeigu su darbdaviu susitarti nepavyks, tuomet kreipiamasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją (jeigu ji nėra nuolatinė, turi būti sudaroma darbovietėje konkrečiam ginčui išnagrinėti). Tiktai šį nesutarimą išnagrinėjus komisijoje atsiranda teisė kreiptis į teismą. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Šiuo atveju atsakovai yra laiško autorės ir jos sutuoktinio darbdaviai. Jeigu įmonė yra registruota kokioje nors savivaldybėje, būtent tas miestas, tas adresas, kuris nurodytas įmonės registravimo dokumentuose, ir yra tos įmonės buveinė. Todėl to rajono apylinkės teismas ir nagrinės darbo ginčą. Yra keletas pasirinkimo galimybių. Jeigu ieškinys kyla iš juridinio asmens filialo veiklos, jis gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę, bet gali būti kreipiamasi ir į pagrindinės įmonės buvimo vietos apylinkės teismą. Civilinio kodekso 138 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta galimybė ieškinį dėl darbinių teisių atstatymo pareikšti pagal ieškovo gyvenamąją vietą. T. y. jeigu laiško autorė norės, ji gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos rajono apylinkės teismą. Kadangi Elektrėnai yra Trakų rajone, ji gali kreiptis į šio rajono apylinkės teismą. Laiško autorė nurodo, jog ketino kreiptis į apskrities teismą. Deja, tokių teismų Lietuvoje nėra. Sudėtingesnes bylas nagrinėja apygardų teismai. Trakų rajono apylinkės teismas pakliūva į Vilniaus apygardos teismo veiklos zoną, todėl jeigu laiško autorė būtų nepatenkinta Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, apeliacinį skundą ji turėtų rašyti jau Vilniaus apygardos teismui.
