Darbo ginčų sprendimo tvarka
Laikraščio skaitytojas rašo, jog 2000 metų vasario mėnesį jis buvo atleistas iš bankrutuojančios įmonės budėtojo pareigų. Po keleto dienų ta pati darbovietė su laiško autoriumi sudarė kitą, terminuotą darbo sutartį (kol bus realizuotas šios bendrovės turtas), kurioje darbdavys įsipareigojo sumokėti 430 litų mėnesinį atlyginimą. Laiško autorius dirbo naktimis, švenčių dienomis, viršvalandžius, todėl mano, jog darbdavys neteisingai apskaičiavo atlyginimą. Vyriškis prašo paaiškinti, kaip yra atsiskaitoma už darbą naktį, švenčių dienomis bei už viršvalandžius ir kaip jis galėtų kreiptis į teismą, jeigu advokatai, į kuriuos kreipėsi, atsisakė parašyti ieškininius pareiškimus.
Advokatas V. Kazakiūnas į šiuos klausimus atsakė taip: "Už naktinį darbą, t. y. nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto, mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio arba mėnesio algos. Jeigu dirbama švenčių ar poilsio dienomis, darbas turi būti apmokamas dvigubu tarifu, bet tik tuo atveju, jeigu šiomis dienomis tas darbas nenumatytas pagal grafiką. Jeigu toks darbas numatytas pagal grafiką, dvigubu tarifu apmokama tiktai darbas švenčių dieną, o jei pagal grafiką dirbama poilsio dienomis - tokiu atveju dvigubo apmokėjimo nėra. Taigi, atsižvelgiant į šias taisykles, kurios numatytos LR darbo apmokėjimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose, darbuotojas galėtų pats išsiaiškinti, ar darbdavys teisingai su juo atsiskaitė. Manau, jog kolegos advokatai, neskubantys rašyti ieškininio pareiškimo į teismą, yra teisūs, nes nuo 2000 metų liepos 12 dienos įsiteisėjo LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas. Šiame įstatyme yra numatyta tvarka, pagal kurią darbuotojas, kuris dar nėra atleistas iš darbo, turėtų spręsti darbo konfliktą su savo darbdaviu. Pagal šį įstatymą kreipimasis į teismą galimas tiktai tada, kai šį darbo ginčą buvo bandoma išspręsti neteismine tvarka. Pirmoji darbo ginčo sprendimo stadija yra tiesioginės derybos. Darbuotojas turėtų parašyti prašymą dėl pažeistų teisių atkūrimo ir pareikalauti, kad tas prašymas būtų darbdavio įregistruotas ir apsvarstytas. Per 10 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos darbdavys privalo tiesiogiai derėtis su darbuotoju ir raštu pranešti savo sprendimą. Jei sprendimas netenkina darbuotojo, pastarasis per 20 darbo dienų turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (ji turėtų būti sudaryta toje įmonėje, kurioje darbuotojas dirba). Minėta komisija per 1 mėnesį nuo darbuotojo prašymo gavimo dienos turi šį ginčą išspręsti. Per 3 dienas šis sprendimas turi būti įteiktas darbuotojui. Jeigu darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba jeigu darbuotojas nesutinka su šios komisijos priimtu sprendimu, per 10 dienų nuo šio sprendimo dienos darbuotojas galėtų kreiptis į teismą. Štai tokia yra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Šios taisyklės galioja tol, kol darbuotojas nėra atleistas iš darbo. Kai jis bus atleistas iš darbo, tuomet galės reikalauti jam priklausančių išmokų teisme.
