Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Mintis aplankyti Tailandą Donaldai Meiželytei kilo dar pernykštį gruodį, kuomet ji kartu su 70 moterų klubo atstovių išskrido į Egiptą. Dešimt dienų jos ilsėjosi Šarm el Šeicho kurorte. Ten visos labai puikiai praleido laiką ir ėmė svajoti apie naujas keliones... Pavasarį Donalda išskrido į Ameriką, vėliau - į Turkiją. Į šią kelionę su moterimis keliavo jau ir vyrai... Tiesa, tąsyk jų buvo tiktai du. Na, o aplankiusi ne itin nuo Lietuvos nutolusias šiltas šalis sugalvojo, jog reikėtų išsiruošti į tolimesnę kelionę... Tuomet ir pradėjo kalbinti savo draugus bei pažįstamus. Taip susirinko 17 žmonių grupė... Šįkart vyrų buvo daugiau. Dalį kompanijos sudarė Dainos Bilevičiūtės, dalį - Nijolės Oželytės, kiti - pačios Donaldos draugai. Tačiau nebuvo lengva pasirinkti šalį. Visus traukė tolimi, egzotiški kraštai - Kuba, Brazilija, Tailandas... Na, Australija kol kas atrodė pernelyg tolima. N. Oželytė jau buvo apsilankiusi Tailande ir pasakė, kad jei Žemėje yra rojus, tai jis - Tailande. Ši mintis visus suintrigavo. Beliko tiktai žvilgtelti į žemėlapį... Kadangi rojus pasirodė esąs prie Kinijos jūros, kur fantastiška vidutinė metinė temperatūra, visi rimtai užsikabino už šios idėjos... Donaldos teigimu, mintis keliauti išsirutuliojo dar ir todėl, kad ji su kolegėmis panoro Lietuvos moterims įrodyti, jog gyvenime svarbiausia yra ne vien tik raudonmedžio baldai arba naujas kilimas, o žymiai didesnės vertybės, pasaulio pažinimas, kurį galima pačiam pajusti, "pačiupinėti" ir kurio niekas neatims... Taigi beliko susitvarkyti savo darbus ir ruoštis dviejų savaičių kelionei...
Pribloškė pietų karštis
Skrydis lėktuvu nuo Frankfurto iki Bankoko truko 11 valandų. Nusileidus Tailando sostinėje lietuvaičius pasitiko gidas, vardu Sania. Vaikinas kalbėjo rusiškai ir gerokai šveplavo, tačiau jį buvo galima suprasti. Beje, Sania visas tas dvi savaites buvo tarsi lietuvių angelas sargas... Kas Donaldą, vos išlipusią tolimos šalies žemėje, nustebino pirmiausiai? Tikriausiai karštis. Ilgais ir painiais oro uosto koridoriais beeidama Saniai iš paskos, Donalda galvojo, jog juos veda pro šiluminį mazgą. Tačiau pagaliau išėjus į lauką tvokstelėjo dar didesnis karštis... Aišku, visi iškart puolė nusirenginėti, autis sportbačius. O aplink viskas žaliavo, žydėjo, akinamai švietė saulė, visas oras buvo tiesiog pritvinkęs nepaprastos tvankumos - tarsi prieš didelį lietų. Ir vėliau, iki pačios kelionės pabaigos, Donalda negalėjo priprasti prie staigių oro permainų. Išėjus iš kondicionuojamo viešbučio kambario tekdavo galynėtis su nepaprastu karščiu. O juk spalis Tailande - dar tik pavasarinio sezono pradžia, ką tik pasibaigusių liūčių laikotarpis... Beje, lietus ten tarsi šiltas dušas - iš mažų debesėlių pažirę vandens lašai išgaruoja beveik nepasiekę žemės...
Čiurna - seksualiausia kūno vieta
Keliauninkai nemažai laiko (ištisas 4 dienas) skyrė Bankokui, tiek pat - Patajos kurortui, keliavo po džiungles, lankė kitas egzotiškas vietas. Buvo labai įdomu stebėti dramblių šou, apsilankyti vienos šeimos prižiūrimo nepaprasto grožio sode, kurio kūrimo istorija siekia šimtmečius. Čia žydėjo tūkstančiai įvairiausių rūšių gėlių. Tokiam gamtos grožiui abejingų nebuvo. Labai didelį įspūdį padarė Valdovų rūmai, o vienoje šventykloje nebuvo galima atitraukti akių nuo miegančio Budos skulptūros, nulietos iš penkias tonas sveriančio aukso luito. Lietuvaičiai, kaip ir vietiniai, išėję iš šventyklos "pasikrapino" lotoso žiedais, suvilgytais šventintu vandeniu. Svetimtaučiams tokiose vietose lankytis nedraudžiama, tiktai jie turi laikytis tam tikrų etikos reikalavimų - į šventyklą galima įžengti tiktai basiems, moterys negali mūvėti šortų (tam šalia yra nuomos punktai, kur galima už kokį litą išsinuomoti ilgas kelnes, uždengiančias čiurnas, nes tai, jų manymu, pačios seksualiausios žmogaus kūno vietos... Na, o pačios šventyklos tiesiog žėri, švyti, nes labai gausiai išpuoštos auksu, kitais brangiaisiais metalais ir akmenims. Be to, nepaprastai kruopščiai sutvarkyta ir prižiūrima aplinka - kokių tik neteko matyti medžių ir krūmų...
Dvokiantis vaisius lauktuvėms netiko
Keliauninkai lankėsi ir netoli Bankoko įsikūrusioje krokodilų fermoje (nė vienas plėšrūnams į nasrus nepateko), apsilankė ant vandens įrengtame turguje. Pastarasis - itin įspūdingas savo egzotika. Štai plauki laiveliu ir dairaisi aplink, renkiesi, kas įdomu. Turgaus stalai lūžte lūžta nuo įvairiausių dar nematytų vaisių. Vienu jų susigundė ir lietuvaičiai. Galbūt todėl, kad jis išsiskyrė nepaprastai bjauriu kvapu. "Lyg būtų tikras šūdas", - nerinkdama gražesnių žodžių tiesiai išdrožė Donalda. Ir patikslino, jog paragavus šio vaisiaus bei išgėrus alkoholio galima net apsivemti... Sunku suvokti, kaip žmonės jį valgo. Iš pradžių kompanija nusprendė šių vaisių vietoj lauktuvių parvežti draugams, bet vėliau tokios drastiškos idėjos atsisakė - jiems visiems iki pat namų būtų tekę kęsti tą nemalonų dvoką... Tačiau Tailande buvo galiam iki soties prisivalgyti mums jau įprastų vaisių - bananų, ananasų ir t. t. Beje, visi jie žymiai saldesni ir skanesni, nei atvežami į Lietuvą. Greičiausiai tai lemia šiltas klimatas, geros nokimo sąlygos...
Kas ieško egzotikos, kas sekso
Bankoke buvo labai įdomu stebėti, kaip gyvena žmonės. Jų požiūris į gyvenimą visiškai kitoks nei mūsų - tailandiečiams gyvenimas tarsi koks cirkas, jie labai atsipalaidavę, linksmi, gerai nusiteikę. Žmonių labai daug, bet vietos po saule užtenka visiems. Vietiniai gyventojai nekelia balso, negali vieni kitų liesti - ypač galvos, nes tai būtų baisus įžeidimas... Jie visi kalba tyliai, tarsi kokie padlaižiai. Tai nuostabūs, nuolat besišypsantys žmonės. Panašios nuotaikos lydėjo apsilankius viename garsiausių pasaulyje Alcazaro transvestitų šou. Per valandą trunkančią programą scenoje pasirodo apie šimtą transvestitų, bent keturis kartus keičiamos superįspūdingos dekoracijos - nuo džiunglių, gėlių vaizdų iki modernių robotų... Patys transvestitai labai gražūs žmonės (tiksliau, jos - tikros gražuolės), nepaprastai spalvingais drabužiais, išpuoštais plunksnomis, įvairiausiomis kokardomis ir t. t. Tokio šou lietuviams iki šiol matyti neteko. Sunku patikėti, kad vyrai gali visiškai pakeisti savo išvaizdą, ištobulinti kūną ir elgtis taip moteriškai... Vėliau lietuvaičiai jau labai lengvai gatvėse atskirdavo transvestitus iš margos minios. Beje, Donalda mano, jog vakariečiai gerai žino visas šių egzotiškų kraštų tradicijas, o lietuviai šioje srityje dar naujokai. Praktiškai užsieniečiai iš Vakarų į Tailandą atvažiuoja kasmet, kur ne vienas netgi turi antras šeimas, išlaiko merginas, kurios gimdo jiems vaikus... Daugelis tokių vyrų galbūt net gyvena dvigubą gyvenimą, o kiti ten pasilieka ir laukia senatvės... Vieni į Tailandą važiuoja kaip į sekso šalį, kiti - ją pamatyti, pasigrožėti nepaprasta gamta, pailsėti. Ne veltui yra žinoma daina "One night in Bankok", nes iš tiesų ten tikras rojus, šilta, gera, smagu... Donaldos teigimu, ji važiavo į Tailandą ne "seksuoti", o pamatyti šalį ir įspūdžių parsivežė su kaupu - žymiai daugiau nei iš Egipto ir Turkijos kartu sudėjus...
Vaginų galimybės
Beje, nors sekso programa į lietuvaičių programą nebuvo įtraukta, tačiau jiems teko pamatyti dar vieną pribloškiantį reginį, kur merginos atskleidė savo vaginų galimybes. Iš pradžių scenoje sušokusios šokį merginos ima nusirenginėti ir galiausiai pradeda rodyti įvairius fokusus - viena traukia iš vaginos ir mėto į akvariumą gyvas žuvytes, kita iš tos pačios vietos traukia ant siūlo sukabintus skustuvus, trečioji, įsikišusi į vaginą vamzdelius, iš jų šaudo į balionus strėlytes... Galiausiai buvo pademonstruotas lytinis aktas įvairiausiomis pozomis. "O tu sėdi, žiūri ir nežinai, kaip reaguoti," - konstatavo Donalda. Jos žodžiais tariant, vaizdas buvo tikrai nerealus...
Prabanga ir skurdas
Na, o dabar grįžkime į Tailando sostinę. Bankokas tarsi padalintas į kelias dalis - miesto centras labai skiriasi nuo šalutinių gatvelių. Tarkim, centrinė miesto dalis, kurioje pastatytas didžiulis supermarketas, nepaprastai gražiai sutvarkyta, didžiulė aikštė išklota marmuru, visur švaru, viskas blizga, gatvėse kabo didžiuliai ekranai su nuolat besikeičiančiais vaizdais. Ten tikrai nepaprastai jautiesi - žmonės, grojant įvairioms grupėms, maloniai leidžia laiką. Tačiau vos paėjus šalin, į šalutines gatveles, vaizdas iškart pasikeičia. Čia oras persisunkęs nemaloniais kvapais, tiesiog gatvėje čirškinami tarakonai, kalmarai, aštuonkojai. Šitų "delikatesų" paragavo ir Donalda. Stipriai apskrudintus tarakonus ar kitokius "kirminus" belikdavo pavilgyti padažuose ir mėgautis kiek keistoku bei neįprastu skoniu. Beje, visi padažai - specifinio skonio, labai aštrūs, todėl veikia lyg dezinfekcijos priemonė...
Egzotika turistams
Labai malonu buvo ilsėtis Patajos kurorte. Jis - kaip Palanga su milijonu gyventojų. Tarp turtingųjų populiaru turėti apartamentus dangoraižiuose, atvykti pailsėti savaitgaliais ar per atostogas. Tokių poilsiautojų ir turistų patogumui viskas labai puikiai sutvarkyta. Tam tikrą egzotikos dozę suteikia prie gana prabangių barų vaikštantys drambliukai (iš tiesų čia jie laikomi tam, kad priviliotų kuo daugiau žmonių).
Donalda tiktai Tailande sužinojo, kas tai yra džiunglės. Čia augantys augalai - lyg namai, jų vešlūs lapai - sunkiai įsivaizduojamo dydžio... Plaukdami Kvai upe, lietuvaičiai neištvėrė ir visi sukrito į drumzliną, tačiau labai ramų vandenį. Nors iš anksto buvo įspėti, jog čia nei krokodilų, nei kitų pavojingų gyvių nėra, vėliau N. Oželytė tikino mačiusi gyvatę. Tačiau Donalda tuo nepatikėjo. Jos manymu, Nijolė visuomet mato tai, ko kiti niekada neišvysta... Upės krantus juosiančios džiunglės nepasirodė neperžengiamos, neišbrendamos. Pakrantėse neretai teko išvysti gerai sutvarkytą aplinką, kotedžus, ant vandens plūduriuojančius gražiai įrengtus namelius. Vėliau visi apsigyveno vadinamajame džiunglių viešbutyje. Atsidūrus gana toli nuo šalies sostinės, visai kitame regione, mažučiai vaikai turistams surengė birmiečių liaudies šokių koncertą. Tiek tautinė muzika, tiek šokiai - visiškai nesuprantami, nesuvokiami. Tačiau vaikų apranga buvo labai graži, įspūdinga. Beje, jau pirmą vakarą atskridus į Bankoką lietuvaičiai buvo nuvežti į nacionalinį restoraną, kur galėjo susipažinti su tradiciniais tailandiečių patiekalais. Kuomet turistai pamažu ragavo įvairiausių valgių, scenoje vyko šokiai, liejosi dainos...
Tailandiečių virtuvė
Tailandiečių virtuvės pagrindas - padažai, patiekiami prie visų valgių. Tarkim, jūros gėrybės, žuvis būna paprastai iškepta, o visą pikantiškumą suteikia būtent įvairiausių skonių padažai, kuriuos pats gali rinktis. Šiame krašte labai populiarūs daržovių troškiniai su vištiena ar žuvimi. Aišku, nesupranti, ką užsisakai (nesvarbu, kad galima pateikti užsakymus bet kokia kalba - padavėjai labai paslaugūs ir pasiruošę viską padaryti dėl turistų). Labai skani tailandiečių sriuba "Tom jam". Jos sudėtyje - krevetės, grybai, dar kažkokios specifinės žolės, viskas užbalinama kokosų pienu... Tokia sriuba labai soti. Jei užsisakai didelę porciją - atneša visą puodą... Prie to puodo padavėjas atneša indelių, šaukštelių - tiems, kas dar norės jos paragauti. Visa ši porcija kainuoja 100 batų... Beje, lietuvaičiams teko ilgai skaičiuoti, kol išmoko paversti valiutą į batus. Žodžiu, už 100 JAV dolerių gauni 4 000 batų. Bankoke visur už taksi tenka mokėti maždaug po 7 litus - nepriklausomai nuo to, kokį atstumą važiuoji. Jei važiuoji keturiese - pakanka susimesti po litą kitą... Žodžiu, labai įdomios kainos.. Tačiau galbūt reikėtų baigti pasakojimą apie valgį. Donalda Tailande atsivalgė karališkųjų krevečių, lobsterių, pirmą kartą ragavo austrių. Pavyzdžiui, didžiulė austrė (Donaldos žodžiais tariant - kaip dramblys) kainuoja tik 3 litus. O prie jos dar atneša didžiulę porciją daržovių ir visokiausių padažų, citrinų... Kur tu Lietuvoj gausi austrių už tokią kainą?.. Žuvys - nerealiai didelės, plaukioja akvariumuose kaip kiaulės... Beje, gyvos karališkosios krevetės labai baisios - jos turi daugybę ūsų, čiuptuvėlių... Kilogramas tokių ant grotelių keptų krevečių kainuoja maždaug 25 litus... Dviese tokią porciją suvalgyti sunku. Ten įprasta viską užsisakyti kilogramais. Dėl to lietuviai stengėsi visko prisiragauti - juk visos tos jūros gėrybės šviežios, ką tik pagautos, o svarbiausia - palyginti labai pigios. Sostinės gatvėse įprasta užkandžiauti, tačiau lietuviai to nepraktikavo. Donalda vaizdingai papasakojo apie gatvėse kepamas vištas... Net ir trumpai pabuvusio nepaprastame karštyje jos pradeda gesti, tiesiog pūti, tačiau tiek pirkėjai, tiek praeiviai į sklindantį dvoką nekreipia dėmesio. Atpjovę gabaliuką šlaunelės ar krūtinėlės čia pat pačirškina ant ugnies, patiekia padažo... Atrodo, jog jis užmuša visus kvapus ir bakterijas. Vis dėlto lietuviai tokių gatvės "skanėstų" paragauti neišdrįso. Donalda sakė nerizikavusi, nors vykdama į Tailandą pasiskiepijo nuo vidurių šiltinės, drugio, difterijos, nuo hepatitų A ir B, žodžiu - nuo visko. Skiepams ji nepagailėjo 600 litų. Dėl to drąsiai valgė ant iešmukų keptus kalmarus ir aštuonkojus, bet vištomis, nors ir dezinfekuotomis, nesusigundė...
Nerado degtinės
Kai vieną vakarą lietuvaičiai vis dėlto vienbalsiai nusprendė, jog prieš valgant tarakonus ir visokius kitokius "tailandietiškus delikatesus" reikėtų bent kiek padezinfekuoti savo skrandžius, ėmė ieškoti degtinės. Deja, jiems teko nusivilti - Bankoke šio ugninio vandenėlio rasti nepavyko... Pasirodo, vietiniams Dievulis draudžia gerti alkoholį, o turistai priversti mėgautis vietinės gamybos viskiu. Beje, jis labai švelnus ir gal net skanesnis už lietuviško pilstymo brendį.
Namo be lauktuvių negrįžo
Vaikštinėdami Bankoko gatvėmis lietuvaičiai labai lengvai susikalbėdavo su visais prekeiviais. Pastarieji ne tik duodavo paragauti įvairių skanėstų (pavyzdžiui, džiovintų kalmarų), vaisių, bet dar ir įdėdavo lauktuvių. Beje, iš kelionių visuomet norisi namo parsivežti įdomesnių, būtent tą šalį primenančių daikčiukų. Na, o Bankoko gatvės tiesiog lūžta nuo suvenyrų. Ko tik čia nerasi... Donalda pirmiausia prisipažino, jog namo parsivežė "kobrų dūdelę N. Oželytei ir D. Bilevičiūtei tramdyti", labai daug įspūdingai išpuoštų drabužių, kurie tiks scenai. Iš jų paminėjo drugeliais siuvinėtus džinsus, kainavusius vos porą šimtų litų (beje, Tailande, kaip ir daugelio kitų Rytų šalių turgavietėse ar tiesiog gatvėse, priimta derėtis, o prekeiviai pasižymi tuo, jog yra visiškai neįkyrūs - ne tokie, kaip, pavyzdžiui, Egipte ar Turkijoje). Tailandas garsėja labai puikiu ir pigiu trikotažu, kuris nė kiek nenusileidžia garsiųjų pasaulio gamintojų produkcijai. Vienai savo dukterėčiai Melisai - vienerių metukų kūdikėliui - Donalda parvežė... kimono, kitai - ilizionistinių žiedų, seserims - kompaktinių plokštelių su tailandietiška muzika, svainiui - batų (ne apavo, o tailandietiškų pinigų jo kolekcijai)... Beje, lietuvaičiai rado kur išleisti pinigus, nes kai pirkiniai netilpo į kelioninius krepšius, beveik visi įsigijo dar po vieną lagaminą.
